Tuomet, kai VSF paskelbia sąrašus studentų, kuriems siūloma sudaryti valstybės remiamų paskolų sutartis, viskas atrodo labai paprasta: telieka padėti parašą po sutartimi, o pinigai, priklausomai nuo to, kokios paskolos prašyta, netrukus pervedami į studento ar aukštosios mokyklos sąskaitą. Vis dėlto prieš imant paskolą reikėtų apgalvoti keletą dalykų, o pirmiausia susirinkti pakankamai informacijos apie paskolas teikiančias institucijas.
„Studijų paskolos su valstybės garantija sutartis pasirašoma su finansine institucija, tačiau teisę tokias paskolas teikti turi ne viena institucija. Taigi pirmas patarimas – prieš vykstant pasirašyti sutarties gerai išanalizuoti ir palyginti visų finansų institucijų, turinčių teisę teikti šias paskolas, sąlygas ir, žinoma, pasirinkti tą, kurios sąlygos priimtiniausios“, – patarė Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje, pridurdama, kad šis patarimas galioja ir jau ne pirmą kartą tokią paskolą imantiems studentams, mat šią paskolą teikiančios finansų institucijos ir jų sąlygos gali keistis kasmet.
Taip pat, pasak specialistės, jau apsisprendus dėl finansinės institucijos, prieš pasirašant sutartį būtina susipažinti su sutarties sąlygomis, prireikus, paklausti institucijų darbuotojų apie studentui neaiškias sutarties sąlygas ir numatytas prievoles.
Paskola – konkrečiai studijų krypčiai
Studentams suteikiamos išskirtinės sąlygos: paskola pradedama grąžinti po metų nuo studijų baigimo arba jų nutraukimo. O studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po jų baigimo ar nutraukimo mokamos tik palūkanos ir tik nuo panaudotos dalies.
Praktikoje yra užfiksuota atvejų, kai ir poros centų uždelstas mokėjimas sutrukdė gauti paskolą. Teigė O.Bložienė.
„Valstybė gali nuspręsti kompensuoti dalį ar visas mokamas palūkanas. Galimi keli mechanizmai: studentas moka visą palūkanų normą, valstybė kompensuoja palūkanų dalį, viršijančią 5 proc. arba valstybė kompensuoja visas palūkanas. Kiekvieno studento atveju priimamas individualus sprendimas“, – teigė O.Bložienė.
Taip pat, pasak jos, reikėtų nepamiršti, kad paskola suteikiama konkrečioms studijoms, tad studijų krypties pakeitimas tolygus studijų, kurioms buvo suteikta paskola, pabaigai. „Tad po 12 mėn. nuo šio sprendimo priėmimo, reiks pradėti grąžinti paskolą. Analogiška situacija ir su studento išbraukimu iš sąrašų“, – paaiškino pašnekovė.
Anot asmeninių finansų valdymo ekspertės, analizuojant banko duomenis nuo šių metų pradžios, vidutinė mokėtinų palūkanų suma už suteiktas paskolas su valstybės garantija litais siekia 4,39 Lt/mėn., eurais – 16,71 Lt/mėn.
Pritrūksta atsakomybės
O.Bložienė apgailestavo, kad pasitaiko vėluojančių dengti savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus. „70 proc. visų pradelsimų priežastis – finansinės disciplinos stoka. VSF, remdamasis kredito įstaigų, teikiančių valstybės remiamas paskolas, duomenimis, suskaičiavo, jog 2010 m. pabaigoje buvo beveik 10 proc. šių paskolų, pagal kurių sutartis nebuvo laiku atliktos įmokos. Taip pat ši institucija pasidalino patirtimi, jog bendraujant su studentais susidaro įspūdis, jog jie nepakankamai rimtai vertina būtinybę įmokas mokėti laiku ir, jog keliolikos ar kelių dešimčių litų įmokos uždelsimas jokios įtakos neturės. Ir jie išties apsirinka“, – teigė asmeninių finansų valdymo ekspertė. Anot jos, toks neatsakingas elgesys gali sutrukdyti kitais metais gauti vis dar reikalingą paskolą studijoms. „Praktikoje yra užfiksuota atvejų, kai ir poros centų uždelstas mokėjimas sutrukdė gauti paskolą“, – tikino O.Bložienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad vėlavimas vykdyti įsipareigojimus atsispindi kredito istorijoje. Taigi dabar neatsakingai mokantis palūkanas studentas ateity norėdamas gauti banko paskolą būstui ar kitam svarbiam pirkiniui, gali išgirsti neigiamą banko atsakymą arba gauti paskolą ne tokiomis palankiomis sąlygomis, kaip atsakingai savo finansus tvarkantys klientai.
Išlaidos – pagal prioritetus
Norintys neturėti problemų dėl šio įsipareigojimo bankui, turi įsiminti keletą dalykų. „Šiuo atveju patarimas studentams tas pats kaip ir kitiems: asmeninius finansus būtina valdyti, o išlaidoms suteikti prioritetus. Prisiėmus finansinius įsipareigojimus, jų dengimui pajamų dalis turėtų būti atidedama pirmiausia, o tada planuojamos kitos išlaidos. Taip pat primenu, kad išmokant papildomas paskolos dalis didės ir mokamų palūkanų suma, todėl į tai būtina atsižvelgti planuojant savo biudžetą“, – patarė specialistė.
Pasak ekspertės, jei vykdyti finansinių įsipareigojimų nepavyksta dėl tam tikrų pagrįstų priežasčių, būtina nedelsti ir kreiptis į finansų instituciją. „Kartu bus rastas sprendimas. Tačiau svarbiausia nepalikti visko savieigai, nes pasekmės gali būti sunkiai ištaisomos“, – teigė O.Bložienė.
Valstybės remiamos paskolos studijų kainai bei gyvenimo išlaidoms teikiamos kiekvienais metais vieneriems studijų metams, tad kitąmet studentas vėl gali jos prašyti. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad didėjant bendrai paskolos sumai, didėja ir mokėtinos palūkanos. Be to, baigus ar nutraukus studijas reikės mokėti didesnes paskolos įmokas dėl pradėtos grąžinti paskolos dalies. Bendra gautų valstybės remiamų paskolų suma per visus studijų metus negalės būti didesnė nei 50 050 Lt.
