Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Profesorė Edita Gimžauskienė: magistrantai renkasi praktiškas specialybes

KTU studentai
KTU studentai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Jei, vertindami bakalaurų stojimo motyvus, negalime aiškiai apibrėžti, kokie jie: ar konkretus miestas, ar užsienis, ar tam tikros studijų programos, po pirmojo stojimų etapo galime konstatuoti, kad magistro studijos pasirenkamos aiškiai apsvarsčius, kokios karjeros galimybės atsivers“, – vertindama pirmojo stojimo etapo rezultatus pasakoja Kauno technologijos universiteto, Verslo ir ekonomikos fakulteto dekanė prof. dr. Edita Gimžauskienė.

Pasak profesorės, tokios tendencijos džiugina: „matome, kad studentai aiškia suvokia, jog reikalingiausios – aiškios, tam tikrą specialybę ir kvalifikaciją suteikiančios studijos. Be to, per kelerius metus pastebėjau ir tai, kad studentai į magistrą ateina vis geriau pasiruošę: turi daugiau publikacijų, projektinės patirties, bakalauro metais aktyviai dalyvavo mokslinėje veikloje“. Kita vertus, ji apgailestavo, kad universitetai ne visada turi ką pasiūlyti ambicingiausiems ir tiksliausiai rinkos tendencijas suvokiantiems studentams.

Renkasi praktiškas specialybes

E.Gimžauskienė pastebi, kad vis mažiau studentų vyksta mokytis į regionus: „Tikiu, kad po truputį tokios studijos išnyks. Jaunimas nebenori diplomo dėl diplomo. Manau, kad rengiamasi atsakingiau.“

Studentai renkasi atsakingiau ir geriau pasiruošę. Tačiau būtent jiems bei verslui yra reikalingos „atsakingiau“ paruoštos programos. Auditorių ir finansų direktorių – reikėjo ir reikės. Tai – puikios specialybės. Tačiau turime kuo daugiau dirbti siekdami pasiūlyti išsilavinimą, kuris bus reikalingas ateityje, o tai reiškia, tarpdisciplinines studijas, skirtas būsimiems verslų kūrėjams, inovatoriams, – teigia E.Gimžauskienė.

Mokslininkė pasakojo, kad iš 226 į KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto programas priimtų studentų nemažai – baigę kitus universitetus. „Populiariausios specialybės, susilaukusios daugiau nei keturių norinčiųjų į vieną vietą: Apskaita, Marketingo valdymas, Finansai, Žmogiškųjų išteklių vadyba. Į šias specialybes, be mūsų pačių bakalaurų, stojo nemažai puikiai pasiruošusių, patirties turinčių ar papildomus kreditus susirinkusių kolegijų ar kitų aukštųjų mokyklų studentų. Pastebėjome, kad ir informatikai, mechanikai, inžinieriai ar žemės ūkio specialistai panoro specializuotis su ekonomika ir verslu susijusiose srityse, tačiau jie renkasi mažiau specializuotas ir platesnes kompetencijas suteikiančias kryptis: technologijų vadybą, ekonomiką, tarptautinį verslą, ar žinių ir inovacijų vadyba“, – sako KTU profesorė.

Pasak jos, tokios tendencijos atspindi rinkos lūkesčius – pramonei vis labiau reikia gamybos vadovų, vadybos kompetencijų turinčių inžinierių ar IT specialistų. Tačiau kol kas nemažai tą suvokiančių jaunų profesionalų daliai nėra aišku, kur tokį išsilavinimą gauti.

Tarpdiscipliniškumas – tik deklaracijose

E.Gimžauskienės teigimu, tai atskleidžia ir dabartinės švietimo finansavimo sistemos trūkumus: kuomet ateityje Lietuvai reikės vis daugiau tarpdisciplininių ekspertų, nėra aiškių ir paprastų taisyklių, kaip tokias studijų programas rengti ir finansuoti.

„Šiuo metu finansavimas skirstomas aiškiai apibrėžtoms studijų sritims: technologijoms, socialiniams ir humanitariniams mokslams. Taigi, nors visos šalies plėtros strategijos deklaruoja kelias sritis išmanančių ir lanksčių specialistų poreikį, tarpdiscipliniškumo įgyvendinimas ir lieka deklaracija“, – apgailestauja E.Gimžauskienė.

Pasak jos, valstybiniu lygiu neaišku, kaip universitetai galėtų registruoti programas, kurios apimtų kelias sritis: „Pavyzdžiui, sukurkime programą derindami IT, komunikacijos ir finansų kompetencijas arba energetikos inžineriją su ekonomika. Tai – ateities profesijos, kurios neabejotinai būtų ne tik paklausios, bet ir reikalingos. Tačiau kol kas nėra teisinės bazės tokių programų kūrimui. Tai tikrai stabdo ir verslo, ir technologijų plėtrą.“

Ji pastebėjo, kad Lietuvai labai trūksta ir vadinamųjų MBA (verslo vadybos studijų vadovams ir praktikams). „Kokybiškos tokio tipo studijos reikalingos, jei norime ruošti verslo elitą. Kol kas, deja, mūsų studentams tenka vykti į užsienį“, – teigia E.Gimžauskienė. 

„Apibendrindama pirmojo stojimų rato rezultatus ir kelių pastarųjų metų tendencijas, galiu pasakyti, kad studentai renkasi atsakingiau ir geriau pasiruošę. Tačiau būtent jiems bei verslui yra reikalingos „atsakingiau“ paruoštos programos. Auditorių ir finansų direktorių – reikėjo ir reikės. Tai – puikios specialybės. Tačiau turime kuo daugiau dirbti siekdami pasiūlyti išsilavinimą, kuris bus reikalingas ateityje, o tai reiškia, tarpdisciplinines studijas, skirtas būsimiems verslų kūrėjams, inovatoriams“, – svarsto KTU profesorė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min