-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Prognozuodama lietuvių studentų sumažėjimą, ŠMM ketina vilioti užsieniečius

Lietuvoje kasmet mažėjant moksleivių skaičiui, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) numato ateityje sumažėsiant ir studentų skaičių, todėl tikisi pritraukti daugiau studentų iš užsienio.
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. / Redo Vilimo/BFL nuotr.

Tai ketinama padaryti mažinant biurokratines kliūtis ir taip sudarant geresnes galimybes užsieniečiams mokytis Lietuvoje, sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

„Po dešimties metų labai sumažės abiturientų skaičius. (...) Šiuo metu ministerijoje patvirtinta tarptautiškumo programa, kuri numato imtis tam tikrų priemonių, kad aukštosios mokyklos galėtų pakviesti studentus iš užsienio studijuoti ir kad jiems būtų sudaroma kuo mažiau kliūčių“, – antradienį per spaudos konferenciją kalbėjo N.Putinaitė.

Dar vienas būdas numatomai vietos studentų sumažėjimo problemai spręsti – skatinti mokymąsi visą gyvenimą, raginti žmones grįžti į aukštąsias mokyklas. Ši sistema, kaip pripažįsta viceministrė, Lietuvoje kol kas neveikia.

„Lietuvoje turėtų būti kreipiamas didesnis dėmesys į mokymąsi visą gyvenimą, kuris iki šiol, pagal europinius vertinimus, gana blogos būklės“, – kalbėjo ji.

Anot N.Putinaitės, remiantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, ketinama išbandyti pilotinius projektus, kaip būtų galima įdiegti mokymosi visą gyvenimą sistemą.

„Pagrindinis dalykas priklauso nuo aukštųjų mokyklų – jos turi numatyti savo strategiją, viziją, perspektyvas, matydamos tą situaciją, o ministerija padės tiems, kurie aktyviausi ir galvočiausi, kiek tik bus galima tai padaryti valstybės lėšomis ir iniciatyva“, – teigė viceministrė.

N.Putinaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad mokymasis visą gyvenimą būtų naudingas ir dėl to, kad padėtų žmonėms persikvalifikuoti, pereiti dirbti į tas sritis, kuriose dėl vienų ar kitų priežasčių prireikia daugiau specialistų.

Esą iš anksto rizikinga planuoti, kokių profesijų atstovų labiausiai reikės po kelerių metų. Pavyzdžiui, ekonomikos krizė pakoregavo situaciją ir anksčiau atliktos studijos dabar į dešimtuką nepataiko.

„Negalime nieko pažadėti, kokių profesijų reikės po penkerių metų. Rizikinga planuoti konkrečias profesijas ar prognozuoti. (...) Yra daug studijų, atliktų 2006–2008 metais. Absoliuti dauguma jų, išskyrus gal vieną, visiškai neatitinka, šauna pro šalį, palyginti su ta situacija, kuri yra dabar“, – kalbėjo ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius