Mantas – ne vienintelis studentas, kuris šiuo metu susiduria su ypač svarbia būsimų studijų sudedamąja dalimi – gyvenamosios vietos paieškomis. Aukštosios mokyklos negali pasiūlyti tiek vietos bendrabučiuose, kiek reikėtų, tad studentai, neturėdami kito pasirinkimo keliasi ir į nuomojamus butus, kurie reikalauja kiek plačiau atverti piniginę. Tiesa, sunkmečio laikotarpiu, nors nuomojamų butų kainos ir yra šiek tiek atpigę, tačiau „būsto nuomos verslininkai“ ir šioje vietoje iš studentų geba pasipelnyti – prieš prasidedant mokslo metams kainos visuomet pakyla.
Studentų bendrabutis ar butas?
Mantas prisipažįsta, kad Jam niekada anksčiau neteko gyventi bendrabutyje. „Tiesiog nebuvo poreikio. Pirmame kurse gyvenau pas gimines ir net nepretendavau į studentų bendrabučio kambarį. Šiuo metu esu pristatęs visus reikiamus dokumentus dėl studentų bendrabučio kambario gavimo, tačiau nesu užtikrintas ar jį gausiu“.
Tarp studentų ir jų tėvelių pasklidęs mitas, jog studentų bendrabučiuose renkasi tik jaunimas, kuris neplanuoja mokytis, mėgsta linksmybes ir aukštosios mokyklos auditorijos suolus trins tik dėl išsvajotojo diplomo, atbaido nemažą dalį studentų, ieškančių ramybės ar nuosavos erdvės. Tai viena iš priežasčių, kodėl būsimi studentai pirmenybę teikia buto nuomai. „Jei turėčiau galimybę rinktis, kelčiausi į butą. Ir butas, ir bendrabutis turi savų minusų ir pliusų, todėl kiekvienas viską vertina skirtingai. Mano kursiokų tarpe gyvenančių bendrabutyje ir bute procentas yra beveik lygus“, – teigia Mantas.
Tuo tarpu Vilniaus Gedimino technikos universiteto būsima magistrantė Giedrė Mieliauskaitė mano, kad bendrabutis yra būtent ta vieta, kurioje studentas turėtų gyventi, kad ir kokias sąlygas aukštosios mokyklos studentų bendrabutis gali pasiūlyti.
„Vos atvykus studijuoti į universitetą – aukštoji mokykla neskyrė bendrabučio. Teko apsigyventi kitos aukštosios mokyklos bendrabutyje, kuriame sąlygos neatitiko jokių higieninių normų“. Pasak Giedrės, norint apsilankyti duše, neretai tekdavo pralaukti ir kelias valandas, mat trys dušinės, iš kurių dažniausiai leisdavo naudotis tik dviems, ir skirtos visų penkių aukštų gyventojams, buvo įrengtos rūsyje. Po du sanitarinius mazgus buvo įrengta kiekviename aukšte, tačiau kartais tekdavo apsilankyti ir kituose aukštuose, kuriuose po savaitgalio „vaizdas“ sanitariniame mazge bent kiek primindavo „normalų“.
Su kambarioke teko išnešti net 7 didelius krepšius šiukšlių. Atrodė, jog prieš mus gyvenę studentai išėjo tik su dokumentais, nes radome ne tik tuščių butelių ar indų, bet ir rūbų, asmeninių daiktų, maisto produktų, knygų. Pamena studentė.
Po metų, pragyventų tokiame bendrabutyje, Giedrė kartu su tuometine kambarioke gavo ir savo aukštosios mokyklos bendrabučio kambarį. Mergina pasakoja, jog vos atsikrausčius į dar vienus „naujus“ namus, teko daug dirbti, kad kambarys būtų bent kiek panašus į gimtuosius namus primenantį kambarį. „Su kambarioke teko išnešti net 7 didelius krepšius šiukšlių. Atrodė, jog prieš mus gyvenę studentai išėjo tik su dokumentais, nes radome ne tik tuščių butelių ar indų, bet ir rūbų, asmeninių daiktų, maisto produktų, knygų. Į pagalbą teko pasikviesti ne tik keletą draugų, bet ir tėvelius, kad po kelių dienų darbo už savo lėšas suremontavę kambarį paverstume bent kiek jaukesniu. Tiesa, nors šiame bendrabutyje ir buvo sudėti jau plastikiniai langai, tačiau be šalto vėjo pučiančio pro balkono duris nepasieidavome kiekvieną žiemą“.
Tačiau ir dėl karčios patirties, atsikrausčius į bendrabutį, Giedrė rekomenduoja visiems būsimiems studentams bent kurį laiką gyventi studentų bendrabutyje. „Būtent tokioje aplinkoje jautiesi studentas. Kiekvienas studentas privalo gyventi bendrabutyje, nors ir ne visų studijų metu“.
Svarbiausias kriterijus – kaina
Ekonominiai rodikliai rodo, kad Lietuva pradeda kopti iš ekonominės krizės duobės, tačiau galimas pagerėjimas gyventojų piniginėms numatomas tik po kelerių metų. Nenuostabu, kad pagrindinis kriterijus ieškant gyvenamosios vietos yra kaina.
„Už gerą kainą – geras būstas, bei gyvenamasis rajonas. Bet aš, kaip ir dauguma studentų, bandau rasti butą už minimalią kainą su geromis būsto sąlygomis. Svarbu kaina už šildymą žiemos metu. O gyvenamasis rajonas manau yra paskutinėje vietoje“, – pripažįsta studentas.
Mantas teigia, kad šiuo metu jam priimtina kaina yra 300 Lt, tačiau į šią kainą turėtų būti įskaičiuoti ir komunaliniai mokesčiai.
Tuo tarpu Giedrė tikina, jog gyvenamasis rajonas tikrai neturi būti paskutinėje vietoje ieškant būsto, bei norint jaustis saugiai. „Keletas mano draugų ketvirto kurso pabaigoje radę būstą už priimtiną 400 Lt kainą, persikėlė į Vilniaus Naujininkų mikrorajoną. Deja, bet po kelių mėnesių ir po trijų kartų jų automobilio vagysčių, išsikėlė kitur“, – pasakoja studentė. Būsima magistrantė atkreipia dėmesį, jog rasti gyvenamąją vietą, ypač Vilniuje, už 300 Lt, į kuriuos būtų įskaičiuota ir nuoma, ir komunaliniai mokesčiai, beveik neįmanoma, nebent nuomotumeisi tik kambarį, kelerių kambarių bute.
Kainų rinka
Sekantieji nekilnojamojo turto rinką pastebi, kad birželio – rugsėjo mėnesiais būsto nuomos kainos kilimas įgauna pagreitį. Natūralu – šiais mėnesiai didžiuosius Lietuvos miestus užplūsta studentai, kurie ieško pastogės, būsimoms studijoms.
Studentų bendrabučių nuomos kainos yra įvairios kaip ir patys bendrabučiai. Kuo tvarkingesnis – tuo kaina aukštesnė. Kainos svyruoja nuo 100 Lt iki 220 Lt per mėnesį, tačiau bendrabučio kambaryje norint gyventi vienam, kartais gali tekti mokėti ir iki 600 Lt. Reikia prisiminti, kad į nuomos kainą bendrabutyje įskaičiuoti visi komunaliniai mokesčiai, išskyrus interneto prieigą. Pastarosios paslaugos kaina taip pat skiriasi. Vienuose bendrabučiuose į nuomos kainą įskaičiuojamas ir interneto paslaugos mokestis, kituose reikia sumokėti nuo 5 Lt iki 20 Lt per mėnesį.
Butų nuomos kaina didžiuosiuose miestuose yra didesnė. Klaipėdoje ir Kaune vieno kambario butą galima išsinuomoti nuo 200 Lt, o Vilniuje – 300 Lt per mėnesį, tačiau kainos yra be komunalinių mokesčių. Turintieji daugiau pinigų gali sau leisti būsto ieškoti saugiame rajone, su geresniu įrengimu, baldais, tačiau kaina kyla priklausomai nuo kiekvieno privalumo ir nepasiriboja vien 1000 Lt per mėnesį.
Pigesnis būdas – nuomotis kambarį. Šiuo būdu galima sutaupyti maždaug 100 Lt, tačiau tokiu atveju tenka turėti nuolatinius kaimynus arba gyventi kartu su šeimininkais.
Diskriminacija nuomininkams?
Ne visi skelbimai iš pirmo žvilgsnio yra viliojantys ir išsamūs. „Skelbimuose dažniausiai trūksta informacijos apie būstą: kainos už šildymą, tikslaus adreso, būsto nuotraukų. Retai skelbimas būna tobulas. Kartais skelbiama, kad nuomoja tik studentėms arba nenuomoja studentams vaikinams. Bet tokia nelygybė – retas atvejis“, – pasakoja Mantas.
Būsto pasiūla šiuo metu yra kaip niekada didelė. Prieš keletą metų šeimininkai vengdavo studentų, ypač vaikinų, kurie, anot jų, yra netvarkingi, rengia nuolatinius vakarėlius ir neduoda ramybės kaimynams. Tačiau dabar situacija pasikeitė iš esmės. „Su kiek nuomininkų teko susidurti, tai vieni net neklausia ar esi studentas, o kiti su šypsena reaguoja į tai, prisimindami savo studentavimo laikus. Nebuvo dar atvejo, kad dėl to, jog esi studentas, į tave žiūrėtų kaip nors įtariai“.
Tiesa, Mantas atkreipia dėmesį, jog kartais nuomotojai stengiasi ir išnaudoti būsimus nuomininkus, kurie nepaskaitę sutarties, sužino, jog pasirašydami įsipareigojo atlikti buto remontą. „Tokių atvejų pasitaiko retai, tačiau patarčiau nuomojantis būtą sutartis skaityti ypač atidžiai“, – sako Mantas.
