Paėmi kyšį arba padedi draugui verslininkui. Tu jo nepažįsti? Tai ne problema, viskas jau nuspręsta. Nori likti ten aukštai tarp „tautos išrinktųjų“? – turėsi parduoti savo sielą ir vykdyti nurodymus to, kurio per savo gyvenimą gali net nepamatyti.
Ne akmenys, ne apverstos mašinos, bet sniego gniūžtės parodė, jog mūsų tauta prireikus kyla į kovą ir yra protingesnė už kai kurias slaviškąsias. Ji pasirinko optimaliausią variantą tarp gąsdinimo ir žalos. Sistema pasijuto nesaugi. Lauke visuomet šalčiau nei viduje. Todėl žmonės ir stovėjo ten išorėje, jie beldėsi. Vieni žodžiais, kiti – akmenimis. Baimė – silpnumo požymis, todėl jos nerodė, todėl beveik niekas neišėjo. Nei tądien nei vėliau per televiziją... Todėl, kad sistema neturi ką pasakyti. Ji bijo, nes pati yra kalta ir pati bando išsigelbėti. Blogiausia, kad be žmonių ji gyvuoti negali, nors be jų būtų kur kas lengviau.
Baimė – silpnumo požymis, todėl jos nerodė, todėl beveik niekas neišėjo. Nei tądien nei vėliau per televiziją...
Prijaukino, pripratino prie jaukaus gyvenimo, žmonės sistemą, o sistema – žmones. Tačiau viskas pasikeitė, o kitaip būti ir negalėjo. Kai vagių ne vienetai, o daugumos, kai tai ne amžiaus grupės, bet tautos minios. Kai žodis „vagis“ suprantamas sovietinių laikų atsiminimais, bet ne realia reikšme, ne žodyne esančiais atitikimais.
Lengva savas klaidas taisyti kitų žmonių likimais, bet taip sunku tai padaryti apkarpant nuosavas pinigines. Atsiranda drąsesnių politikų, kurie supranta, kad tai atitiktų sąžiningą žaidimą, kad kitaip tauta nenurims ir galiausiai tai privestų prie sistemos griuvimo. Tačiau tokių mažai, nes šioje vietoje logika prasilenkia su klausimu „Ką tuomet čia aš iš viso veikiu? Ar tikrai į kalną lipau tam, kad iš savęs atimčiau tai, ką kiti imdavo be saiko?“. Manau, vykstant balsavimui dėl15 proc. šiuo atžvilgiu tyla buvo gera byla.
Nors man sunku tai suprasti, bet vis dėlto žmonių pirštai lenkti į save. Instinktas dažnai nugali protą, ir bando apsaugoti save, net jei žino, kad daugelis kenčia. Ši žiema neįprastai šalta, vis mažiau lieka užuovėjų, šiltų vietelių, todėl žmonės renkasi prie pagrindinio židinio, kuris atsakingas už visuotinę šilumą. Tačiau šio atveju šiluma skirta ne visiems. Taip, Seime irgi žmonės, jie ne beširdžiai, bet...supratingumas dažnai prasilenkia su veiksmais. Sunku išeiti ten, kur gali sušalti, jei žinai, kad pasilikęs čia, niekuomet to nepajusi. O tiems, kam lemta būti lauke... Jei išgyvensit šią naktį nesušalę, turėsite vilties išgyventi ir kitą. Čia gyvuoja tik viena taisyklė – sistema pavasario sulaukia visuomet.
