Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teisybės dėl mokslo darbų plagijavimo toliau bus galima ieškoti tik teismuose

Teisingumo svarstyklės
Photos com. nuotr. / Teisingumo svarstyklės
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Seimas atsisakė užmojo steigti tarnybą, kuri spręstų akademinėje visuomenėje kylančius ginčus dėl plagijavimo atvejų, sąžiningo mokslo darbų vertinimo ir kontroliuotų, kaip laikomasi kitų etikos normų.

Idėjos rėmėjams pritrūko kelių balsų. Už parlamento nutarimo projektą, kuriuo nutariama steigti Lietuvos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą (LAEPKT) ir patvirtinami jos nuostatai, balsavo 53 parlamentarai, prieš buvo 39, susilaikė 17.

Šios tarnybos steigimo idėjos autoriams daugiausia priekaištauta dėl to, kad ši LAEPKT pareikalaus papildomų biudžeto lėšų, bus politizuota ir neva griaus universitetų autonomijos principus.

„Tuomet visos įstaigos, kurias steigia Seimas, yra politizuotos: universitetai, Lietuvos radijas ir televizija, lygių galimybių ir kitos tarnybos. LAEPKT veiks pagal savo nuostatus ir jokie politikai neturės teisės kištis“, – tikino Socialdemokratų frakcijos narė Aušrinė Marija Pavilionienė. Ji priminė, kad Lietuvoje yra nuskambėjusių atvejų, kai profesoriai, vadovavęs studentų kursiniams darbams ar net disertacijoms, vėliau jų mintis inkorporuoja į savo veikalus. Tačiau šiuo metu studentų niekas negina.

Pasak parlamento Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio, tie, kurie sako, kad čia bus išlaidaujama, yra neteisūs. „Klaidinama, kad šiai tarnybai reikės papildomų valstybės asignavimų. Noriu priminti, kad būtų perskirstomi Švietimo ir mokslo ministerijų institucijų asignavimai“, – sakė jis.

„Darbietis“ Vydas Gedvilas LAEPKT vadino represine struktūra. Esą aukštosios mokyklos turi
vidines etiką ir procedūras kontroliuojančias institucijas, kraštutiniu atveju ginčus sprendžia teismai. Jo nuomone, naujos institucijos prireikė, kad būtų kur įdarbinti „artimus, gražius, patogius žmones“.

„Neužmerkime akių, kad dauguma akademinių bendruomenių šiandien neranda stiprybės pasakyti: ne, kolega, tu elgiesi neetiškai. <...> Vidinės savireguliacinės etikos komisijos ieškodavo sprendimų, bet užmerkdavo akis prieš savų pažeidimus“, – ragino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Jis priminė, kad teismai trunka metų metus, per tą laiką  „akademinės karjeros yra sumindomos“.

Neužmerkime akių, kad dauguma akademinių bendruomenių šiandien neranda stiprybės pasakyti: ne, kolega, tu elgiesi neetiškai “, – ragino ministras G.Steponavičius.Sausio pabaigoje parlamentas nuo penkių iki dviejų sumažino Seimo kontrolierių skaičių. Seimo Socialdemokratų frakcijos narys Jonas Juozapaitis kalbėjo, kad „nereikėjo sumažinti kontrolierių“.
Jo partijos kolega Vytenis Andriukaitis informavo, kad Konstitucinio Teismo jau paprašyta išnagrinėti, ar LAEPKT veikla neprieštarautų universitetų autonomijos principams. Jis apgailestavo, kad nebuvo sulaukta šios institucijos sprendimo.

Pagal projektą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba būtų tyrinėjusi akademinėje visuomenėje kylančius ginčus ar inicijuotų tyrimus dėl galimo akademinių darbų plagijavimo, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose pažeidimų ir kitų akademinės etikos klausimų.

Pasak V.Stundžio ir G.Steponavičiaus, įsteigus minėtą tarnybą būtų sutvarkyta šiuo metu žiojinti aukštojo mokslo sistemos spraga. Anksčiau, kaip akademinė bendruomenė laikosi etikos normų, kontroliavo Lietuvos mokslo taryba. Patvirtinus naujus nuostatus, ši funkcija nepriskirta niekam. Tuo tarpu Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad tokia institucija turi veikti. Šiuo metu yra ne vienas skundas dėl akademinės etikos pažeidimų, tačiau nėra kam jų nagrinėti. 
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min