Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Vilniaus universiteto žygeiviai slidėmis perčiuožė Grenlandijos salą

Blizgantys ledynai Grenlandijos saloje ir -45 laipsnių šaltis – tokią ekspedicijos kryptį pasirinko lietuvių keliautojai. Nusprendę šiltą pavasarį išmainyti į arktinius šalčius lietuviai pasiryžo pėsčiomis, slidėmis ar naudodami jėgos aitvarus perkirsti didžiausios pasaulio salos ledynus.
Vilniaus universiteto žygeiviai slidėmis perčiuožė Grenlandijos salą.
Vilniaus universiteto žygeiviai slidėmis perčiuožė Grenlandijos salą. / Asmeninio archyvo nuotr.

Grenlandija, tūkstančių metų istorija, jūrų vėpliai ir baltieji lokiai, hipnotizuojanti gamtos tyla, ilgus amžius nesikeičiantis nuostabus gamtovaizdis suviliojo nuotykių ieškotojus ir šalčio išsiilgusius keliautojus.

Susižavėję ypatingo grožio vaizdais, Vilniaus universiteto žygeivių klubo trijų keliautojų komanda pasiryžo Lietuvos sporto istorijoje analogų neturinčiai ekspedicijai per didžiausią pasaulyje salą. Komanda išsikėlė tikslą – kirsti salą be jokios papildomos išorinės pagalbos. Algimantas Kuras, Nerijus Levickas ir Justas Gadeikis žygį į Grenlandiją pradėjo balandžio 19-ą dieną. 

Daugiau nei 600 km maršrutą per ledynus nuo vakarinės pakrantės (Kangerlussuaq) iki rytinės pakrantės (Tassilaq) žygeiviai suplanavo įveikti vien savo jėgomis – pėsčiomis, slidėmis ir, jei sąlygos palankios – jėgos aitvarais, taip išnaudodami vėją.

Pirmą kartą jėgos aitvarus atšiauriomis sąlygomis keliautojai išbandė pernai pavasarį nepatirtų įspūdžių ieškodami retai lankomoje Špicbergeno saloje Arkties vandenyne. Tuomet penkių žygeivių komanda 350 kilometrų ekspediciją įveikė per 22 dienas.  

Grenlandjoje žygeiviai sutiko -45 laipsnių šaltį, nors oficialiai saloje žiemos-pavasario metu temperatūra turėtų svyruoti nuo -5 iki -30 laipsnių Celcijaus žemiau nulio. Dėl žemos temperatūros labai svarbu tinkamai pasirūpinti maistu ir kokybiška apranga. Kelionės pradžioje kiekvienas iš žygeivių paskui save tempė poros rogių junginį, kurio bendras svoris – 83 kilogramai. Visa kelionės manta: maistas, įranga, kuras maisto ruošimui buvo gabenama savo jėgomis, todėl žygeiviai paskui save turėjo tempti savo kūno masei lygiaverčio dydžio krovinį.

Grenlandijos ledo kepurė pateikė nemažą iššūkių. Keliaujant ja beveik nėra orientyrų, nes aplinkui dominuoja tik balta spalva ir ledynai, tad orientuojamasi buvo naudojant GPS. Taip pat nėra jokių užtvarų vėjams – žygeiviams teko keletą dienų patirti uraganinę vėjo jėgą. Ekspedicijos metu dalyviai bandė ekstremalioms sąlygoms pritaikytą Pentax foto aparatą, elektros energiją generavo nešiojami saulės elementai.

Kelionės metu lietuviai naudojo palydovinį ryšį, kuriuo buvo siunčiama informacija apie žygio eigą į socialiniame tinkle „Facebook“ esančią ekspedicijos skiltį.

Gegužės 20-ąją keliautojai planuoja grįžti į Lietuvą.

VIDEO: Spitsbergen ski kite expedition / Ekspedicija Špicbergene / 2010

Speciali 15min.lt rubrika GRENLANDIJA 2011.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius