„Aiškini, lakstai, bėgioji, maskatuoji rankomis – ir taip įvyksta teatras“, – plačiai šypsosi biologijos mokytoja Skaidrė Barčienė.
Be improvizacijos – nė žingsnio
Kaip reaguotumėte, jei žaisdami „Šaradas“ gautumėte užduotį suvaidinti fotosintezę? S.Barčienei tai būtų vieni juokai – dirbdama su vaikais ji net išrado sutartinį ženklą šiam terminui pavaizduoti.
Aiškini, lakstai, bėgioji, maskatuoji rankomis – ir taip įvyksta teatras.
„Tenka daugybę sąvokų nupiešti ar pademonstruoti, sukuriant improvizuotą pasakojimą, nes gestų kalba joms atitikmens tiesiog nėra“, – paaiškina S.Barčienė.
Jau daugiau nei 20 metų ji dirba Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre, kur biologijos moko 5–12 klasių moksleivius.
Gimtoji kalba – gestų
Klausos negalią turintiems vaikams lietuvių kalba yra labai sudėtinga. Pastangų ją mokantis reikia tiek, kiek bandant perkąsti kokią nors naują užsienio kalbą.
„Gimtoji kurčiųjų kalba yra gestų. Skaityti tekstą jie geba, tačiau suprasti, kas parašyta, sekasi sunkiai“, – aiškina pedagogė.
Todėl vadovėlyje perskaitytą medžiagą ji neretai prašo perkelti ant popieriaus lapo.
„Dažnai piešiame ir lipdome. Pavyzdžiui, prašau vaikų nupiešti perskaityto sakinio esmę. Patikėkite, nutinka visokių įdomybių: kartais žiūri į piešinį ir matai, kad vaikas perskaitytą informaciją suprato savaip“, – kalba S.Barčienė.
Išlaisvina vaizduotę ir stoja į VDA
Kad pamokos temas išaiškintų kuo kokybiškiau, S.Barčienė stengiasi jas kuo labiau vizualizuoti.
Kartais žiūri į piešinį ir matai, kad vaikas perskaitytą informaciją suprato savaip.
„Šie vaikai informaciją įsisavina rega, todėl bandau pateikti kuo daugiau vaizdinės medžiagos. Tam smarkiai pasitarnauja interaktyvi lenta, nes tai, ką joje mato, mokiniai gali pajudinti, tarsi pačiupinėti“, – pasakoja pedagogė.
Ji pastebėjo, kad vaikai ypač domisi žmogaus anatomija ir fiziologija, gamtoje vykstančiais procesais.
Dalis mokyklos auklėtinių taip išlavina vaizduotę ir išlaisviną kūrybiškumą, kad baigę mokyklą stoja į Vilniaus dailės akademiją (VDA).
Skaito iš veido
Nemaža dalis Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre auklėtinių yra gimę girdinčiųjų šeimose. Klausos negalią turinčio vaiko susilaukę tėvai paprastai pramoksta tik keletą gestų, todėl ūgtelėjusiems vaikams kartais trūksta bendravimo gestų kalba.
Mokytojas jiems atstoja draugą. „Vaikams esame ne tik pagalbininkai, bet ir bičiuliai. Jei jie tave priima, tai tiki besąlygiškai. Vaikai mane myli – tuo esu patenkinta“, – neslepia S.Barčienė.
Ji ne kartą įsitikino, kad vaikai labai jaučia mokytojo emocijas: „Iškart supranta, kai ateini be nuotaikos, ir klausia – kas yra? Jie viską skaito iš veido.“
Apie mokytojos profesiją S.Barčienė svajojo nuo trečios klasės. Svajonė išsipildė seniai, tačiau pedagogė vis dar džiaugiasi savo darbu, realizuodama save ir būdama naudinga kitiems.
Mokymo(si) priemonės – „Matematika 1–4 klasei“, „Biologija 7 klasei“ ir „Geografija 8 klasei“ – specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, parengtos įgyvendinant ES struktūrinių fondų remiamą projektą „Specialiųjų mokymo priemonių rengimas“. Priemonių tikslas – sudaryti kuo palankesnes sąlygas šiems mokiniams ugdytis kartu su bendraamžiais, palengvinti mokytojo darbą klasėje. Naujosios mokymo(si) priemonės orientuotos ne į žinių perteikimą, bet į kompetencijų ugdymą, mokiniai skatinami naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis.
