Mistiškai ant stogo atsidūrusį šunį Klaipėdos šungaudys tiesiog numetė žemyn

tos viso gyvunu7 globos tai juoka jau kelia vieni ant kitu tik varo ir viskas kad paisketu kokie jie geri :) nuaras ant aumuros, aumura ant grindos ir taip visada is vis reiktu is visu atimti licencijas ir sukurti normalia valstybine imone nes cia bezabrazijos vyksta.

o ką gali atsakyti ,,Aumura''-kad ten yra dar kažkas, išškyrus juos ir ,,Nuarą'' ?. Nuaras atsakė ABSURDĄ-kad jie vaikštinėjo TUO PAČIU KIEMU, kur grandinė prirakintas gyvūnas ir ,,nematė'' jo ??? Tegu jis būna ir ne jų, bet jie MATĖ , jog jis toks sergantis, išsėkęs ir NIEKO NEDARĖ. Tai vadinosi gyvūnų ,,mylėtojai''???

Ta istorija kr parase Rasa skaiteme jau. Ir Nuaro atsakyma animal tinklapyje skaiteme, tik aumura tyli, nes negali gal pasakyti nieko. Aplankykite juos dar karta ir parasykite visiems kas ten vyksta.

bet ir „Aumura“ gyvūnai? Jie ką – kitokie? Paskutinį tašką padėjo įvykis Klaipėdos raj. Kalotės kaime, 2011-05-29 d. 17-18 val. Viena šeima (kontaktai žinomi) važiavo iš Palangos ir užvažiavo į šią dviejų įstaigų bendrą teritoriją tam, kad apžiūrėtų gyvūnus ir priglaustų kokį nuskriaustą likimo keturkojį. Emocijos, kurios užpildė jų galvas, pamačius vaizdus vidiniame kieme, liejosi per kraštus: visų patalpų durys atdaros, kieme stovi mašina, o prirakintas grandine ant žemės guli jau spėjęs sustingti juodo su įrūdžiu, rotveilerio didumo, labai kūdo šunelio kūnas. Jo akys- užpūliavę, iš nosies neseniai dar matosi bėgę skysčiai, šalia kūno pastatytas bliūdelis su koše. Šeima pripuolė prie gyvūno, bandė judinti ir tada suprato, kad jau neverta… Gavusi šios šeimos laišką pradėjau ieškoti abiejų įstaigų vadovų tel. nr. Labai greit paaiškėjo, kad abi moterys – užsienyje. Bendravau su tuo, ką radau – UAB „Nuare” ir UAB „Aumuroje”. Kaip atspėjote, išsiaiškinti, kurios įstaigos buvo minėtas šunelis, buvo beprasmiška. „Nuaro“ darbuotojas kalbėjo mandagiai, iš jo žodžių supratau, kad liudininkai tikrai neišsigalvojo istorijos su kūnu, kuriam paduotas ėdalas, bet teigė, kad šunelis – ne jų. Paskambinau UAB „Aumura” darbuotojui (tikrai ne tam pačiam nepraustaburniui šungaudžiui, su kuriuo bendravau balandžio mėn.) ir dar kartą, kaip ir po bendravimo su šia įstaiga dėl Grikio, nustėrau: jei „Nuaras“, nors ir veidmainiškai, bet sutiko pasiaiškinti situaciją, tai „Aumura” pasakė: „Neturite nuotraukų, neturite įrodymų ir iš viso, kodėl po teritoriją tie žmonės vaikščiojo sekmadienį – tai (pasirodo) griežtai uždrausta, nes įstaiga per išeigines nedirba.“ Net kelininkai grindiečiai dirba, o čia – įstaiga, laimėjusi gyvūnų globos paslaugų konkursą. Man pasidarė labai baisu. Priėjau prie išvados, kad „Grinda“ geriau – telefonais skambinti galima, savaitgaliais dirbama, jei šungaudžiai išvažiavę gaudyti, ten yra darbuotojai, kurie priima lankytojus. O Klaipėdoje, pasirodo, nėra (kaip gali nebūti net pastoviai dirbančio veterinarijos gydytojo, iš viso nesuprantu), nes norint atvažiuoti pasiimti ar priduoti gyvūną reikia skambinti iš anksto, kad š ungaudys grįžtų atgal. Daugiau žodžių neturiu. Būtina skambinti abiems įstaigų vadovėms penktadienį, kai jos grįš iš užsienių, tik galvoju, o ko ten važinėti, jei net patirties jokios nepasisemia, o ir įstaigos „skursta”: telefonais skambinti interesantams negalima, personalo, apart šungaudžių, nėra, po kiemą mėtosi iš bado ar nuo kitų ligų mirusių, neaišku kurios įstaigos, gyvūnų lavonai. Gal būt šio straipsnio nebūtų, jei įstaigų darbuotojai būtų geranoriškai paaiškinę situaciją, bet vietoj to gavau porciją priekaištų, kad kišu nosį ne ten, kur reikia. Belieka laukti vadovių, kurios užsienyje turbūt dalyvauja konferencijoje gyvūnų globos klausimais, komentarų. Rasa Montvidienė, LGGD Vilniaus sk.

Įkrauk 15min.lt •15min.lt - Žinios gyvai •Įkrauk NUOMONĖ. Klaipėdoje gyvūnais rūpinamasi netinkamai 2011 Birželio 01d. | Aktualu, parašė Aiva Te nesupyksta Klaipėdos miesto gyventojai, kad tam tikroje erdvėje kišuosi į jų miesto reikalus, bet tylėti nebegaliu. Jau tampa tradicija, kad kiekvieną mėnesį išlenda vis nauji gyvūnus „globojančių“ Klaipėdos mieste ir rajone dviejų įstaigų UAB „Aumura“ ir UAB „Nuaras“ veiklos „perliukai“. Daugelis pasakys: tvarkykit Vilniuje šiuo klausimu nekokybiškai, neatsakingai ir nejautriai dirbančią UAB „Grinda“. Taip, sostinei labai gėda, kad kol kas kelininkai šiame mieste užsiima atstumtų keturkojų gyvybių „globos“ klausimu, bet Klaipėdoje – tai juk ne kelininkai, o įstaigos, kurių interneto svetainėse puikuojasi labai skambūs ir širdį graudinantys lozungai apie meilę silpnesniam gyviui už žmogų. Pavyzdžiui, Všį „5 pėdučių“ interneto svetainėje parašyta: „Pats būk toji permaina, kurią nori išvysti pasaulyje“. Jūs paklausit, o kuo čia dėta ši įstaiga. O gi tuo, kad šios įstaigos ir UAB „Aumura“ vadovas yra tas pats asmuo, vadinasi, ir strategija, ir darbo kokybė, ir lozungai internetinėje erdvėje turi būti tokie pat. Tam, kad prieitume prie to, ką noriu iškelti viešumon, turiu trumpai aprašyti, ką Klaipėdoje daro UAB „Nuaras“ ir UAB „Aumura“. Daro tą patį – užsiima beglobių gyvūnų karantinavimu, globa ir buvusių ar naujų šeimininkų paieška. Bet „Nuaras“ šias paslaugas teikia Klaipėdos rajonui ir jame esantiems miestams (Palangai, Kretingai ir kt.), o „Aumura“ – Klaipėdos miestui. Abi įstaigos, kaip ir pačios to neslepia, yra konkurentės, tačiau turi tą pačią teritoriją, tuos pačius kiemus, tuos pačius pastatus ir tą pačią betvarkę. Taip sakau todėl, kad pati akis į akį 2011m. balandžio mėn. su ja susidūriau, kai visą savaitę skambinausi į UAB „Aumurą” prašydama pranešti, jei pagaus šunelį – buvusį grindinuką ir Klaipėdoje iš šeimininkų pabėgusį Grikį. Tada jau šiurpau nuo grubios, nemandagios kažkokio vyro „specialisto“ rusiškos kalbos, kuris galiausiai paprašė sumokėti 140 lt. mokestį už beveik savaitės laikotarpio Grikio išlaikymą. Man pasakius, kad jei ne darbuotojų abejingumas ir neatsakingumas, to mokesčio nereikėtų, mat Grikis tą pačią dieną būtų grąžintas šeimininkams, jei aš būčiau informuota, įstaigos darbuotojas atrėžė, kad jam draudžiama skambinti iš tarnybinio telefono. Net Grikio nuotraukos į Všį „ 5 pėdučių” interneto svetainę (nes UAB „Aumura“ net savo svetainės neturi, ką jau kalbėti apie ten patekusių gyvūnų nuotraukas ir skelbimus) buvo nusiųstos dar gerokai prieš jo sugavimą, bet informacijos jokios negavau, kai šunelis buvo sugautas, o mano tel. nr. turėjo būti pas darbuotojus po nosimi. Kaip jums tai patinka – įstaiga, kuri privalo informuoti, jei yra kreipiamasi dėl gyvūno dingimo, pasirodo, to daryti negali. O dėl interneto svetainės iš vis klausimų daug kyla: kodėl tas pats UAB „Aumura” ir Všį „5 pėdutės” vadovas nepasirūpina, kad taip pat jautriai būtų viešinami ne tik „5 pėdučių