Keliavimas su augintiniais. Ką reikia žinoti?

Visais atvejais vežami gyvūnai augintiniai turi būti sveiki, t. y. be klinikinių ligų požymių, jie turi būti identifikuoti, turėti pasus ir būti paskiepyti nuo pasiutligės.

Nekomercinio gyvūnų augintinių judėjimo tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių ir jų įvežimo iš trečiųjų šalių reikalavimai numatyti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 998/2003. Šiuo reglamentu patvirtinti reikalavimai taikomi nekomerciniam naminių gyvūnėlių (šunų, kačių, šeškų) judėjimui, kai fizinis asmuo vežasi ne daugiau kaip 5 gyvūnus augintinius, kurie nėra skirti pardavimui.

Minėtame reglamente nurodyta, kad nuo 2011 m. liepos 3 d. vienintele gyvūno augintinio identifikavimo priemone pripažįstama poodinė mikroschema. Gyvūnų augintinių, kurie iki 2011 m. liepos 3 d. buvo identifikuoti tatuiruotės metodu ir turi tai patvirtinantį dokumentą, papildomai identifikuoti poodine mikroschema nereikia. O gyvūnai augintiniai, kurie iki to laiko nebuvo paženklinti, privalės būti identifikuoti poodinėmis mikroschemomis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad kai kuriose ES valstybėse (Jungtinėje Karalystėje, Maltoje), tatuiruotė, kaip gyvūno augintinio identifikavimo priemonė, nepripažįstama.

Identifikavus gyvūną, jam turi būti išduotas nustatytos formos ES gyvūno augintinio pasas. Šiame dokumente turi būti įrašyta veterinarijos gydytojo informacija apie gyvūno sveikatos būklę ir atliktas veterinarines procedūras. Lietuvoje identifikuoti gyvūnus ir išduoti jiems pasus gali veterinarijos gydytojai daugelyje veterinarijos gydyklų. Pagal susitarimą, ES gyvūno augintinio pasas pripažįstamas visose ES valstybėse narėse, taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje, Vatikane, San Marine ir kt. Tais atvejais, kai gyvūnas augintinis vežamas į trečiąsias šalis, arba įvežamas iš jų be ES gyvūno augintinio paso, jis privalo turėti valstybinio veterinarijos gydytojo išduotą sertifikatą.

Atsižvelgiant į didelę reikalavimų įvairovę kitose valstybėse, prieš keliaujant su gyvūnais augintiniais, žmonės turėtų iš anksto pasidomėti šiais reikalavimais, kad kelionės planų nesutrukdytų nenumatyti nesklandumai.Pagal nacionalinius teisės aktus, gyvūnai augintiniai kasmet turi būti paskiepyti nuo pasiutligės. Keliaujant su gyvūnais, daugelyje ES valstybių vakcinacija pripažįstama galiojanti tik tada, kai po skiepijimo būna praėjusi ne mažiau kaip 21 diena. Tačiau, atsižvelgiant į pasiutligės ir kitų užkrečiamųjų ligų situaciją, kai kuriose valstybėse (Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Švedijoje) taikomi griežtesni gyvūnų sveikatingumo reikalavimai. Todėl vykstant į šias valstybes, turi būti atlikti gyvūnų kraujo tyrimai pasiutligės antikūnių titrui nustatyti bei taikytos profilaktikos priemonės prieš erkes ir helmintus. Tokiais atvejais reikia kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus, kad paimtų mėginius šiam tyrimui. Patys tyrimai atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.

Sertifikatus nekomerciniam gyvūnų augintinių judėjimui į trečiąsias šalis išduoda teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos visoje Lietuvos teritorijoje. Jų kontaktus galite rasti čia.

Norint į Lietuvą įsivežti egzotinių, ar kitų retų laukinių gyvūnų, pirmiausiai reikia kreiptis į Aplinkos ministeriją (info@am.lt, tel. (8 5) 266 36 61 arba faksu (8 5) 266 36 63.).

„Visais atvejais, nepriklausomai kokio tipo transporto priemonėmis (lėktuvais, keltais, traukiniais) keliaujama su gyvūnais augintiniais, jie turi atitikti veterinarinius reikalavimus. Atsižvelgiant į didelę reikalavimų įvairovę kitose valstybėse, prieš keliaujant su gyvūnais augintiniais, žmonės turėtų iš anksto pasidomėti šiais reikalavimais, kad kelionės planų nesutrukdytų nenumatyti nesklandumai. Dėl gyvūnų laikymo įrangos ir priežiūros vežimo metu derėtų iš anksto kreiptis į atitinkamą transporto paslaugų teikėją“, – patarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Rasa Sirutkaitytė.