K.Maksvytis labai glaudžiai susijęs su abiem perspektyviausiais vadinamais Lietuvos krepšininkais. D.Motiejūną K.Maksvytis treniravo nuo pat mažumės, o su Jonu Valančiūnu pasiekė kol kas didžiausią savo karjeros pergalę – pasaulio U-19 čempionate iškovojo auksą.
– Treneri, kodėl antrą vasarą iš eilės D.Motiejūnui nepavyksta prasibrauti į rinktinę? Ko jam trūksta?
– Man ypač sunku tai komentuoti. Į savo auklėtinį, kaip ir kiekvienas treneris, žiūriu galbūt šiek tiek pro rožinius akinius. Rinktinės treneriams lengviau spręsti, ko jam trūko, o man tiesiog labai gaila, kad jis nepateko. Žiūrint į ateitį, tai vienas perspektyviausių žaidėjų, kuris visą Lietuvos rinktinę gali tempti. Manau, ateityje su J.Valančiūnu jie sudarys rinktinės aukštaūgių grandį.
– Jums tai buvo netikėtas sprendimas?
– Nepasakyčiau, kad netikėtas, nes konkurencija šiemet rinktinėje ypač didelė. Kiek girdėjau, treneriams tai buvo sudėtingas sprendimas. Mums, žvelgiantiems iš šalies, sunku komentuoti, nes mes matome tik draugiškas rungtynes, bet nematome darbo treniruotėse, bendravimo.
– Kaip manote, antras „ne“ neatšaldys D.Motiejūno noro atstovauti rinktinei ir ar tai nebus dar vienas Žydrūno Ilgausko atvejis?
– Sunku įlįsti į žmogaus vidų. Dar neteko su Donatu kalbėtis. Tik nusiunčiau paguodžiančią ir palaikančią žinutę. Manau, kad Donatas pakankamai ambicingas, jog sugrįžtų ir visiems, tiek treneriams, tiek sirgaliams, įrodytų, kad yra vertas ir kad vieną dieną tikrai žais rinktinėje.
– Kaip vertinate D.Motiejūno klubinę karjerą?
– Sėkminga, be abejo. 20-as NBA naujokų biržos šaukimas yra didelis įvertinimas. Tokiu numeriu buvo pašauktas tik Ž.Ilgauskas, o aukštesniu – tik J.Valančiūnas. Žinoma, ten (NBA, - red. past.) dar daug ką reikės įrodyti. O Europoje pagal savo amžių, manau, tikrai žaidžia sėkmingai. Manau, priėmė gerą sprendimą nueidamas į „Benetton“. Aišku, prieš išvykstant į NBA būtų smagu jį pamatyti ir Eurolygoje. Gal taip ir bus, nes kol kas neaišku, kokiame klube jis žais kitą sezoną.
– Tai, kad nesugebėjo prasibrauti į rinktinę, nesutrukdys susirasti klubo Eurolygoje?
– Nebūtinai. Gal kaip tik išeis į naudą – gal juo besidomintys klubai tik apsidžiaugs, kad jau dabar galės pakviesti prisijungti prie komandos, o ne išvargintą po čempionato.
– Kurio žaidėjo – D.Motiejūno ar J.Valančiūno – karjera jums rūpi labiau, už kurio sėkmę labiau sergate?
– Sergu už abu vienodai. Sunku lyginti. Abu vienodai svarbūs ir už abu vienodai džiaugiuosi bei jaudinuosi. Man būtų labai malonu, jei ateityje jie abu būtų rinktinės lyderiai, ir tikiu, kad vieną dieną taip bus. Abu jauni, abu kovingi, ambicingi ir labai talentingi.
