Jaunųjų teisininkų skyrius nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių įtvirtintas draudimas „šerti gyvūnus viešose ir bendro naudojimo vietose“ prieštarauja LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimui, kad „kiekvienas gyvūnas laikomas, šeriamas ir prižiūrimas...“, kai toks gyvūnas neturi savininko. Be to, įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia teisę kiekvienam fiziniam ir juridiniam asmeniui globoti gyvūnus (šerti taip pat), jei ši globa neturi neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms. Teisė šerti varžoma tik tada, jeigu ši veikla sukelia neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms.
Kaip teigia Gyvūnų globos tarnybos „Pifas“ direktorė Brigita Kymantaitė, Vilniaus savivaldybės priimtas draudimas neišspręs problemos. „Uždraudus maitinti, benamiai gyvūnai patys savaime neišnyks. Ieškodami maisto, jie keliaus į kitas vietas, ieškos maisto šiukšlių konteineriuose. Negaudami pakankamai maisto, jie žymiai dažniau sirgs įvairiomis užkrečiamomis ligomis, kurias platins valkataudami ir ieškodami maisto“, – teigia B. Kymantaitė.
Jos teigimu, Vilniaus savivaldybė turėtų spręsti benamių gyvūnų problemą iš esmės. „Pirmiausiai, reikėtų skirti dėmesį ir lėšas kryptingos benamių gyvūnų paramos programos įgyvendinimui. Efektyviausios priemonės yra benamių gyvūnų sterilizacija, skiepijimas nuo pasiutligės bei žymėjimas. Pavyzdžiui, katės, kurias tam tikrose vietose maitina žmonės, būna daug sveikesnės, todėl atsparesnės įvairioms ligoms. Be to, jos nebevalkataus, nebeves „Pifo“ direktorės teigimu, Vilniaus savivaldybės įstatymas prieštarauja ir moralinėms bei krikščioniškoms nuostatoms, kadangi verčia užgniaužti norą padėti silpniesiems ir nuskriaustiems.palikuonių ir nebekels triukšmo rujos metu, o ramiai ir tyliai gyvens savo teritorijose, kur jos yra nuolat maitinamos“, – įsitikinusi B. Kymantaitė.
„Pifo“ direktorės teigimu, Vilniaus savivaldybės įstatymas prieštarauja ir moralinėms bei krikščioniškoms nuostatoms, kadangi verčia užgniaužti norą padėti silpniesiems ir nuskriaustiems. „Draudimas duoti maistą benamiam kačiukui ar šuniukui gyvūnų mylėtojams ar tiesiog geros širdies žmonėms įsakymas palikti gyvūną badauti gatvėje reiškia elgtis prieš savo moralines nuostatas“, – teigė B. Kymantaitė.
Jos teigimu, sprendžiant šį klausimą, nevertėtų pamiršti ir vaikų aspekto. „Pastaruoju metu itin daug kalbama apie vaikų agresiją ir žiaurumą mūsų šalyje. Kuriamos įvairios programos, kurių metu vaikai ugdomi būti geresniais. Ar nebus šis įstatymas savotiška paskata ir motyvacija ir toliau būti žiauriems? Kita vertus, kaip paaiškinti vaikui, kad savo namuose auginamą gyvūną jis turi maitinti, prižiūrėti ir neskriausti, tačiau gatvėje gyvenančiam nepaduoti kąsnelio, nes busi nubaustas. Kokie vaikai užaugs, ugdomi tokio požiūrio, kai net šalies įstatymai verčia neužjausti kenčiančio ir alkano gyvūno?“, – klausia B. Kymantaitė.
Gyvūnų globos tarnyba „Pifas“ yra visuomeninė pelno nesiekianti organizacija, jungianti bendraminčius, kuriems rūpi gyvūnų gerovė. Tarnybos nariai įvairiose Lietuvos vietose dirba savanoriškos veiklos principu, siekdami išspręsti humaniškais ir efektyviais metodais valkataujančių ir benamių gyvūnų problemą Lietuvoje.
