Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kauno muzikinis teatras sezoną pradeda nuotaikinga premjera

Naujas Kauno muzikinio teatro sezonas
Kauno muzikinio teatro nuotr. / Naujas Kauno muzikinio teatro sezonas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Seniausiai Lietuvoje operetės tradicijas puoselėjantis Kauno valstybinis muzikinis teatras jau gyvena artėjančio kūrybinio sezono nuotaikomis. Jau keletą metų iš eilės sezono pradžioje teatras žiūrovus kviečia į naują spektaklį. Teatro gerbėjų ir šį kartą laukia intriguojanti premjera – nuotaikinga vengrų kompozitoriaus Paulo Abrahamo operetė „Balius Savojoje“.

Apie teatro naujienas ir būsimą spektaklį pasakoja teatro vadovas Benjaminas Želvys, operetės statytojai – režisierius Andrius Žiurauskas, dirigentas Jonas Janulevičius ir scenografė, grimo bei kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė.

Svarbiausi naujojo sezono akcentai

B.Želvys: Norėtume ne tik kurti, bet ir puoselėti kultūrinės edukacijos tradicijas, tad šiais metais vyresniųjų klasių moksleivius kviesime į edukacinį projektą „Pažinkime operą“: spektaklio gimimas. Šio renginio metu, pasitelkus ryškių operos kompozitorių kūrybą, jaunieji teatro žiūrovai galės suprasti vieno įdomiausių, tačiau tuo pačiu ir sudėtingiausio muzikos žanro – operos – genezę. Čia suprantamai ir adaptuotai pristatoma kompozitorių sceninė kūryba, spalvingiausi biografiniai faktai, kūrybos proceso įdomybės. Visa tai iliustruos jaunųjų teatro solistų ar dar tebestudijuojančių dainininkų atliekami kūriniai, o kaip apibendrinimas antrojoje dalyje skambės vienaveiksmė opera. Renginius ves žinomas Lietuvos operos režisierius, pedagogas Nerijus Petrokas. Edukacinius koncertus – seminarus ir operas diriguos teatro vyriausiasis dirigentas Julius Geniušas.

Vyresniųjų klasių moksleivius kviesime į edukacinį projektą „Pažinkime operą“

Spalio mėnesį 19 d. pakviesime žiūrovus vėl apsilankyti kamerinės muzikos koncerte Baltojoje salėje, juo savo jubiliejų minės teatro simfoninio orkestro koncertmeisteris Povilas Grigas, jam talkins jo muzikaliosios šeimos nariai – brolis Tomas Grigas, griešiantis violončele, pianistė Gražina Grigaitė-Zalatorienė ir Povilo sūnus Martynas, būsimasis smuikininkas, dainuos Algirdas Janutas ir Rita Preikšaitė.

Kaip ir kasmet rengsime naują koncertinę programą Naujųjų metų išvakarėms. Drauge su žiūrovais minėsime teatro dainininkų kūrybos ar asmeninius jubiliejus: sausį solistai Juozas Janušaitis švęs 60-ąjį gimtadienį, o Bernarda Petravičiūtė – 55-ąją kūrybinės veiklos sukaktį.

Ilgametė teatro solistė, biografinės knygos „Neatplėšti laiškai“ autorė žada nustebinti savo talento gerbėjus – kunigaikštienės Kudenštain vaidmenyje ją pamatysime vasario 8 d. Imres Kalman operetėje „Grafaitė Marica“.

Ankstyvą pavasarį numatoma šokio spektaklio premjera. Lietuvos baleto primabalerina Eglė Špokaitė statys Johano Strausso baletą „Žydrasis Dunojus“.

Neliks nuskriausti ir mažieji. Pavasarį kviesime juos į premjerą ir papasakosime „Muzikinę istoriją“, kuriai muziką rašo kompozitorius Antanas Jasenka, libretą – Agnė Dilytė.

Spalio 3 d. – premjerinė operetė „Balius Savojoje“

B.Želvys: Naujasis mūsų pastatymas – puikus įrodymas, kad galima sujungti meną ir pramogą, patraukti įnoringąjį elitą ir patikti plačiajai publikai. Spektaklio statytojai su teatro artistų trupe kuria visais atžvilgiais efektingą spektaklį, pulsuojantį gyvenimo džiaugsmu, stilingą, veržlų, puošnų, siautulingą, sklidiną humoro, šokių, improvizacijos...

Spektaklio statytojai su teatro artistų trupe kuria visais atžvilgiais efektingą spektaklį, pulsuojantį gyvenimo džiaugsmu, stilingą, veržlų, puošnų, siautulingą, sklidiną humoro, šokių, improvizacijos...

Pagrindinė šio pastatymo intriga ir, tam tikra prasme, avantiūra – operetės režisierius. Kurti flirto, sąmojo, šmaikščių nuotykių atmosferą pakvietėme Andrių Žiurauską, puikiai pažįstamą iš pastaruoju metu TV serialuose kuriamų spalvingų humoristinių vaidmenų. Kauno publikos simpatijas aktorius ir režisierius seniai pelnė darbu Valstybiniame lėlių teatre, daugelio skirtingo turinio renginių režisūra ir vedimu. Tačiau tai, be abejo, pirmasis Žiurausko susitikimas su muzikine scena ir operete.

Operetė – ypatingas žanras, publika čia tikisi lengvų emocijų, grakštumo, spalvingumo, ekspresijos, kitaip tariant – šventės, kurią sukurti nėra paprasta. Tuo tarpu mūsų teatras tikrasis šio žanro flagmanas, tad kolektyvas su didžiausiu pasimėgavimu neria į šio žanro gelmes.

Muzikiniam operetės veiksmui vadovaus dirigentas Jonas Janulevičius. Scenografiją, kostiumus ir grimą nesenstančiu retro koloritu kuria puiki šio stiliaus meistrė, dailininkė Kotryna Daujotaitė, kuri, nepaisant jauno amžiaus, susikrovusi įspūdingą statytų spektaklių bagažą. Operetės choreografė Aušra Gineitytė pirmą kartą bendradarbiauja su kauniečiais, tad jos sukurtus šokius ir scenos judesį bus smalsu pamatyti. Įdomūs ir vaidmenų atlikėjai – šalia žinomų teatro solisčių ir pagrindinio moters personažo kūrėjų Kristinos Siurbytės ir Ramintos Vaicekauskaitės žiūrovai galės įvertinti tik karjerą pradedančių dainininkių Ievos Goleckytės, Ingridoi Kažemėkaitės, Nelės Kovalenkaitės darbą. Kitus vaidmenis atliks Ieva Vaznelytė, Rūta Zaikauskaitė, Raimonda Tallat-Kelpšaitė, Nomeda Vilkanauskaitė. Vyriškąją artistų pusę atstovaus Raimondas Baranauskas, Ramūnas Urbietis, Kęstutis Alčauskis, Egidijus Bavikinas, Žanas Voronovas, Dainius Bervingis, Gediminas Maciulevičius, Jonas Lamauskas. Scenoje išvysime ir patį režisierių Žiurauską, savu vaidmeniu besidalinantį su taip pat žinomu aktoriumi Ramūnu Šimukausku.

Andrius Žiurauskas apie pirmąjį darbą muzikinėje scenoje ir apie operetę

A.Žiurauskas: Tai tikrai pirmasis toks didelis mano pastatymas, ir man, kaip režisieriui, didžiulis, net trigubas iššūkis. Didelė scena, daug žmonių, pirmasis muzikinis darbas. Susidūriau su giliai paslaptingu, nežinomu pasauliu. Ar tai avantiūra? Greičiau smalsumas, įdomybė, lygiai, kaip ir scenoje esantiems kūrėjams. Gal ir juokinga pasirodys, bet turėjau daug mokytis apie muzikinio veikalo pastatymo niuansus, repeticijų subtilybes, atskirų artistų pasiruošimą ir dalyvavimą jose. Todėl nuo pat pradžių vis dar esu mokyklinukas, ateinantis į teatrą ne režisuoti, o mokytis.

Tai tikrai pirmasis toks didelis mano pastatymas, ir man, kaip režisieriui, didžiulis, net trigubas iššūkis.

Norėjau pastatyti spektaklį, kur paprasta dviejų žmonių meilė neturėtų kreipti dėmesio į šalia egzistuojančias nesąmones. Ir nesvarbu kokios jos – elitinės ar buitinės. Siekiau sukurti flirto, sąmojo, šmaikščių nuotykių atmosferą, kur lengvai liejasi šampanas, muzika, juokas ir ašaros, kur vyrams viskas leidžiama, moterims – niekas nedraudžiama.

Tikiuosi, pavyks kartu su žiūrovais draugiškai pasijuokti ir iš žvaigždžių ligų, kurių niekaip neįstengia atsikratyti ir šiandien ne vienas scenoje besipuikuojantis žinomas žmogus, norintis pasirodyti geresniu už kitus, pakliūti į bulvarinius ar mažiau bulvarinius skaitalus. Smagu, kad operetės žanras leidžia tokiais dalykais pašmaikštauti ir mes to laikmečio pramogomis galime atskleisti šių laikų aktualijas.

Nesenstantys P.Abrahamo melodijų hitai

J.Janulevičius: Šis P.Abrahamo kūrinys dažnai vadinamas paskutine operete arba pirmuoju miuziklu. Ir tuo daug kas pasakyta – didžiąją dalį muzikos čia sudaro madingiausi tuo metu šokiai: fokstrotai, tango, valsai ir t.t. tačiau nežiūrint šio fakto, galiu žiūrovams išduoti paslaptį, kad originali operetės orkestruotė itin neišraiškinga, orkestro sudėtis senoviška ir neįdomi, todėl mums teko gerokai paplušėti, kad orkestro skambesys taptų šiuolaikiškas, spalvingas ir įdomus. Tuo tarpu „Baliaus Savojoje“ melodika neįtikėtinai giliai gali „įsėsti“ galvon ir nepajunti, kad jos pasiklausius vis niūniuosi ir niūniuosi „Tangolitą“, „Kengūrą“ ar kitus fragmentus.

O siužeto fabula amžina, nesenstanti ir labai šiuolaikiška – nuo persisotinimo meile, neištikimybės ir operetei būdingos žaismingos atomazgos.

Kotrynai Daujotaitei operetės pastatymas – proga realizuoti mėgstamo stiliaus vizijas

K.Daujotaitė: „XIX–XX amžių sandūroje meno srityse išpopuliarėjo art nouveau stilius. Ši meno sritis kiekvienoje šalyje buvo kitokia. Italai ją vadino belle epoque, vokiečiai, latviai – Jugendstil, rusai – modernu, o austrai, lenkai, lietuviai – secesija.

Kauno muzikinio teatro nuotr./Naujas Kauno muzikinio teatro sezonas
Kauno muzikinio teatro nuotr./Naujas Kauno muzikinio teatro sezonas

Tai vienas žaviausių laikotarpių architektūroje, madoje, dailėje, ir šiame pastatyme aš džiaugiuosi galimybe pasinerti į tą laikmetį. Lengvumas, grakštumas, perregimumas, augalų motyvai atsispindi Baliaus Savojoje dekoracijoje. Kauno muzikiniame teatre darbuojasi fantastiški profesionalai, kuriems nėra žodžio neįmanoma. Sudėtinga secesinė ornamentika atgyja metalo konstrukcijose ir aš tikiuosi darnios visumos. Klausiate kuo ypatingos, o aš mąstau, kad kūrėjui visi jo darbai ypatingi. Aš džiūgauju, kad pagaliau – secesija, kad jau keturiasdešimtas spektaklis mano biografijoje, kad tai Kauno muzikinis, kuriame jau ne kartą darbavausi.

O kostiumai – tai Didysis Getsbis (Francis Scott Fitzgerald). Moteriškumas, paslaptis ir pažadas. Kostiumai, atspindintys moters, o sykiu ir vyro svajones. Moteris graži ir geidžiama. O su tokiomis meistrėmis kaip teatro siuvėjos gali drąsiai eksperimentuoti ir tikėtis paties geriausio rezultato. Svarbiausia, jog gali pasitikėti.

Operetės scenovaizdis nėra tiksli to laikotarpio kopija, greičiau lengva stilizacija. Nemanau, kad XXI a. kas nors imtųsi kopijos – juk tai neįdomu. Tai interpretacija, žaidimas formomis, spalvomis, nuotaikomis. Bet su aiškia nuoroda – secesija! O tai – šviesa, lengvumas ir linijos grakštumas.

Norėdami kurti prabangos, lengvumo, „šampano purslų“ įspūdį rinkomės ir tam tikras medžiagas, pirmiausia tai – stiklas, stiklas ir dar metalas. Dekoracija sudėtinga. Kostiumuose dominuos šilkas, šilko aksomas, krepas, gal kiek holivudiška mados linijos interpretacija, pabrėžtas moteriškumas. Na ir plunksnos, kurias su vargu, bet sėkmingai „gaudo“ pastatyminė dalis. Kostiumų apie 130, tai tiek ir batelių porų... O atributiką bandom rasti autentišką: lazdelės, telefonai, fotoaparatai. Viltingai laukiu bendro rezultato, nes teatro stebuklas visada yra bendrų pastangų, idėjų ir talento kvintesencija.

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min