Pokalbiai apie sąžinę
Kodėl šedevrinis „Žiemos miegas“ (Winter Sleep) čia rodomas tik vieninteliu oficialiu seansu težino tik Kanų festivalio direktorius Thierry Fremaux. Festivalyje garsiai prognozuojama, kad trečiąją dieną įvyko galbūt būsimojo „Auksinės palmės šakelės“ laureato premjera ir bukmekeriai būtent ją mini pirmu numeriu, o didingą filmą pamatė tik išrinktieji arba laimingieji. Gaila, nes „Žiemos miegas“ yra toks filmas, kurį būtų verta pažiūrėti visiems akredituotiems. Apmaudu, kad daugumai čia atvykusių žmonių svarbiau rūpi pakvietimai į priėmimus ir vakarėlius, bet tik ne kinas.
Apmaudu, kad daugumai čia atvykusių žmonių svarbiau rūpi pakvietimai į priėmimus ir vakarėlius, bet tik ne kinas
„Lumiere“ salė dar prieš pusvalandį užsipildė sausakimšai ir visi įėjimai prie raudono kilimo užsidarė. „Bravo“ Nuri Bilge Ceylanui nuaidėjo vos tik jam įžengus į parterį. Seanso metu nekantriausieji išėjinėjo, bet ne gausiomis grupėmis, kaip buvo įmanoma tikėtis. Po 3 val. 16 min. salė vis dar atrodė artipilnė. Pakankamai daug žiūrovų išlaukė finalinių titrų, ir plojimai kūrybinei grupei tęsėsi dar bent 7 minutes, kol pagerbimo ceremoniją nutraukė kuklusis režisierius.
Filmas iš tiesų sunkus, sudėtingas ir siurbiantis energiją. Nuri Bilge Ceylanas neleidžia atsipalaiduoti ir užkrauna galvas žodžių tiradomis, kai skirtinguose Anatolijos stepių viešbutuko patalpose kalbasi savininkas aktorius, rašantis straipsnius ir knygą, dvigubai jaunesnė gražuolė jo žmona, ištikimi kolegos ir vyro charakterį pažįstanti sesuo. Kiekvienas išsamus pokalbis apie sąžinę, padėką, įsipareigojimus, jausmus, blogus poelgius, troškimus, santykius, neišsipildžiusius lūkesčius trunka bent po pusvalandį, o norint suprasti emocingų, ciniškų, nuoširdžių, apsimestinių, manipuliacinių monologų turinį reikia skaityti nuolat skubančius titrus.
Įpusėjus antrai valandai režisierius pasiūlo „atsikvėpti“ šokiruojančiu skandinamos kumelės kankinimo ritualu. „Aktoriaus profesija pasireiškia per sąžinę“, – pamokė viešbučio savininką aktorius Omaras Sharifas, kai Anatolijoje filmavosi dramoje „Ponas Ibrahimas“. Pokalbiuose ryškėja visų veikėjų bruožai, ketinimai ir motyvacijos, galiausiai atsidengia po šypsenomis, ašaromis, arogancija, pavydu sumaniai slėptos kaukės, o filmo dramaturgija realiai įsijungia tik trečią valandą, kai jau vystosi siužetas, pasikeičia metų laikas (sunkiai pravažiuojama žiema) ir atgimsta noras pabendrauti su savimi. Kelias į pragarą grindžiamas vien tik gerais ketinimais.
Ledo ritulio partija
Ne konkursinėje programoje Kanai parodė dokumentikos aso Wernerio Herzogo prodiusuotą filmą „Raudonoji armija“ (Red Army) apie geriausius visų laikų ledo ritulio žaidėjus iš Sovietų Sąjungos rinktinės. Jos kapitonas Viačeslavas Fetisovas prisimena karščiausius karjeros metus ir bičiulius stipriausiai smogiančiame pasaulio penketuke – Larionovas, Kasatonovas, Makarovas, Krutovas.
Paruoštą nugalėtojų rinktinę ėmėsi treniruoti KGB generolų infiltruotas despotas Viktoras Tichonovas, kankinęs žaidėjus 11 mėnesių stovyklomis, tyroniškomis treniruotėmis ties žmogaus širdies galimybių riba ir apgaulingomis išdavystėmis
JAV Prezidento Ronaldo Reagano įžangos žodžiai užduoda informatyviam filmui žaismingą nuotaiką, o režisierius Gabe’as Polsky ir pagrindinis vedlys moka efektingai pajuokauti, tačiau prireikus drąsiai kritikuoja tuometinį režimą.
Draugiškas treneris Tarasavovas ledo ritulininkus treniravo pasitelkdamas šachmatus ir net baletą, bet vieną kartą užprotestavęs specialistas buvo nušalintas ir nubaustas. Paruoštą nugalėtojų rinktinę ėmėsi treniruoti KGB generolų infiltruotas despotas Viktoras Tichonovas, kankinęs žaidėjus 11 mėnesių stovyklomis, tironiškomis treniruotėmis ties žmogaus širdies galimybių riba ir apgaulingomis išdavystėmis. „Raudonosios armijos“ unikalios archyvinės medžiagos ir pokalbių su buvusiais žaidėjais montažo stilius daugeliui lietuvių primins Mariaus Markevičiaus „Kitokią svajonių komandą“, nors atskleista informacija apie artimiausią Fetisovo draugą gali atbaidyti norą pasimatymui su “Raudonaja armija”.
Šeštadienį bus neramu
Dviem savaitėms užsienio spaudos voratinklius užpynę Kanai vilioja protestuoti, mitinguoti, demonstruoti akrobatinius triukus ir organizuoti reklaminius spektaklius. Festivalio atidarymo dieną masiškai protestavo į darbą neišvažiavę maršrutiniai Rivjeros autobusai, o bent už 100 eurų nuo Nicos oro uosto iki Kanų vežantys taksistai mitingavo savo automobiliais užblokuodami daugiausiai pajamų nešančią stotelę.
Į Nicą atskridusiems svečiams ir dalyviams reikėjo spręsti netikėtus transporto rebusus, kad nepavėluotų į seansus ir susitikimus. Prie vietinių vairuotojų streiko ketvirtadienį prisidėjo oro uosto dispečeriai, priimdami lėktuvus su rekordiniais uždelsimais. Į spąstus patekę keliauninkai laukė penkias valandas lėktuve Londono Lutono oro uoste, kol pilotai sulaukė patvirtinimo, kad gaus leidimą nusileisti streikuojančioje Nicoje.
Įdomu, kaip šie nesklandumai įtakos iki smulkmenų preciziškai suplanuotą veiksmo trilerio „Nesunaikinamieji 3“ (The Expendables 3) griausmingą reklaminę akciją. Holivudo raumeningieji pensininkai Sylvesteris Stallone, Wesley Snipesas, Harrisonas Fordas, Dolphas Lundgrenas, Melas Gibsonas, Jetas Li ir kiek jaunesnis plikis Jasonas Stathamas jau okupavo viešbučio „Carlton“ fasadą gigantiškais plakatais.
Prodiuseriai išnuomavo karinę techniką pas turtingą britų kolekcininką ir atplukdė į Kanus laivais
Šeštadienį 10.45 val Prancūzijos laiku palmių glamūro ištroškę vyrukai riedės Kruazetės krantine link „Carltono“ iš rytinės Kanų pusės 12 rusiškų tankų BTR-60. Prodiuseriai išnuomavo karinę techniką pas turtingą britų kolekcininką ir atplukdė į Kanus laivais. Nuo 2013 m. lapkričio mėn. derinama operacija kainavo 2 mln. JAV dolerių, įskaitant filmo žvaigždžių apgyvendinimą elito viešbutyje “Hotel du Cap”. Svarbiausia, kad „Nesunaikinamųjų“ gauja nesumąstytų užgrobti Kanų festivalio ir šantažu nuskinti „Auksinę palmės šakelę“.
Kai atsibusite alkanesni..
Jei pageidautumėte papusryčiauti prie švediško stalo elitiniuose Kanų Kruazetės viešbučiuose, tektų solidžiai iškratyti piniginę. Pigiausiai pusryčių meniu kainuoja (39 Eur) arčiausiai Festivalio rūmų stūksančiame viešbutyje „The Majestic“.
Pedro Almodovaro ir Penelope Cruz pamėgtame „The Martinez“ suplotumėte 40 eurų, o Kruazetės veidu tituluojamame legendiniame „The Carlton“ gurmaniškas ryto malonumas kainuotų 42 eurus. Ar vis dar norite valgyti?
