Šio filmo sukūrimo istorija – keista, kaip ir jos herojus. G.Frostas – šeštą dešimtį baigiantis škotas, kurį jį pažįstantys žmonės apibūdina kaip nuoširdų keistuolį, kurio galvoje sukasi įvairūs sumanymai – paskutinis jų išmokti garsaus iliuzionisto Hario Houdinio triukų. Jis visą gyvenimą taip ir nerado sau vietos, neturi žmonos ir vaikų, dažniausiai jam trūksta pinigų, jis globoja savo sergančią, bet gyvenimo džiaugsmo nepraradusią motiną ir vis dažniau susimąsto, kad per gyvenimą taip nieko iki galo ir nepadarė. Kad galbūt nenuveikė nieko reikšmingo, nieko, ką galėtų vėliau prisiminti.
Lobis, kaip ir galima nujausti, nerandamas, tačiau jo paieškos virsta kelione į save, apmąstymais, kas svarbiausia gyvenime
Tačiau viskas gali pasikeisti, nusprendžia Garnetas ir visa galva puola į naujausią savo sumanymą – leistis ieškoti dar XVIII amžiuje kažkur Škotijoje dingusio lobio, kuris vertas milijono svarų sterlingų. Niekas nežino, kur jis galėtų būti, tačiau Garnetas pamena, kad prieš 20 metų, keliaudamas po Škotijos kalnus, upelyje rado įbestą keistą pagalį, galbūt ir reiškiantį, kad toje vietoje gali būti lobis. Garnetas nusprendžia pamėginti susirasti tą vietą ir atkasti lobį. Idėja, švelniai tariant, keistoka, tačiau niekas, pažįstantis Garnetą, tuo visiškai nesistebi. Keisčiausia, kad Garnetui pavyksta įkalbinti kelis savo bičiulius prisidėti prie šio sumanymo, iš anksto pasmerkto nesėkmei. Lobis, kaip ir galima nujausti, nerandamas, tačiau jo paieškos virsta kelione į save, apmąstymais, kas svarbiausia gyvenime.
Idėja gimė alaus bare
Šis Garneto sumanymas, jo kelionė per Škotiją ieškoti lobio į kiną persikėlė, galima sakyti, atsitiktinai. Kaip trečiadienį po filmo peržiūros pasakojo „Scanoramoje“ viešintis G.Frostas, vieną kartą alaus bare jis pasakojo apie savo idėjas ir vienas kartu buvęs žmogus pasakė, kad turi bičiulį, kuris kuria filmus ir kuris galbūt susidomėtų šią istoriją paversti filmu. G.Frostas sutiko, kad apie jį būtų sukurtas filmas, ir galiausiai viskas virto juosta „Garneto auksas“.
„Garneto auksas“ tapo debiutiniu ilgametražiu dokumentiniu filmu režisieriui Edui Perkinsui, kurį jis filmavo savo laisvalaikiu. Filmas turėjo labai ribotą biudžetą, filmavimo grupė neturėjo jokių draudimo sutarčių, žodžiu, viskas vyko ne taip, kaip įprasta kino pasaulyje. „Viskas atrodė panašu į knygą „Trise valtimi neskaitant šuns“, – sakė pats filmo herojus. Tačiau visos pastangos atsipirko – ši istorija apie paprastą žmogų, paperkantį nuoširdumu ir atvirumu, sulaukė didelės sėkmės, juosta gavo ne vieną apdovanojimą.
Rašo knygą
Po filmo sėkmės daugeliui įdomiausia buvo tai, kaip pasikeitė paties G.Frosto gyvenimas. Paprastas žmogus staiga tapo žvaigžde, važinėjančia po kino festivalius, duodančia interviu. „Na, negalėčiau pasakyti, kad mano gyvenimas iš esmės pasikeitė. Aš gyvenu ten pat“, – pasakojo G.Frostas. Tačiau filmas iš esmės pakeitė tai, kuo jis užsiima. Jis turi kelias idėjas kitiems filmams, vienas kurių turėtų būti apie vietiniame bare sprendžiamą kryžiažodį. Jis taip pat rašo ir knygą, kurioje bus istorija, nepakliuvusi į „Garneto aukso“ filmą. „Mano gyvenimas galbūt ir nėra nuostabus, tačiau man patinka tai, ką dabar darau“, – teigia jis.
Tačiau G.Frostas sako, kad jam pačiam iki šiol labai keista žiūrėti filmą ir suvokti, kad tokiai daugybei žmonių jis patinka.
Manau, kad filmas paliečia bendražmogiškas, universalias temas
„Juk jame nieko ypatingo, ten tiesiog esu aš, – kuklinasi filmo herojus, kuriam, sprendžiant iš susitikimo su „Scanoramos“ žiūrovais, dėmesys ir pokalbiai su auditorija visgi patinka. – Manau, kad filmas paliečia bendražmogiškas, universalias temas“.
Daugelį šį filmą žiūrėjusių žmonių ne ką mažiau nei paties Garneto personažas, sužavi ir jo motina, kuri, nors ir serga, nors ir sulaukusi garbaus amžiaus, išlieka optimistiška, džiugiai žvelgianti į pasaulį. Filme rodoma, kaip ji su sūnumi ir artimiausiais draugais švenčia 90-ąjį gimtadienį. „Scanoramoje“ G.Frostas pasakojo, kad jo mama, deja, praėjusiais metais mirė. Tačiau prieš mirtį ji vis dėlto spėjo pamatyti filmą. „Garneto auksas“ tapo ir jos gyvenimo filosofijos įprasminimu.
