Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Trys „Žiemos ekranų“ ekranizacijos, kurių derėtų nepraleisti

Kadras iš filmo "Almajerio kvailystė"
Shellac nuotr. / Kadras iš filmo "Almajerio kvailystė"
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sausio 21 d. prasidėsiantis 11-asis prancūzų filmų festivalis „Žiemos ekranai“ šiemet pristatys retrospektyvinę programą „Knygos atgyja kine“, kurioje žiūrovai galės susipažinti su aštuoniomis garsių knygų ekranizacijomis. Tarp jų – trys itin svarbūs ir į kino istoriją įrašyti filmai, kurių derėtų nepraleisti šią žiemą.

Vienas svarbiausių retrospektyvos filmų – tai legendinio Claude’o Chabrolio 1995 m. sukurta drama „Ceremonija“ („Ceremonie“), kurioje ekranizuojamas britų rašytojos Ruth Rendell romanas „A Judgement in Stone“.

Sofi dirba tarnaite turtingos poros namuose. Jauna ir kukli moteris rūpinasi milžinišku namu ir kruopščiai slepia, jog nemoka skaityti. Užsimezgusi draugystė su paslaptinga miestelio paštininke Sofi gyvenimą pasuka netikėta linkme.

Elegantiška, nenuspėjama, įtampos pilna Chabrolio „Ceremonija“ šiandien tituluojama „Haneke iki Hanekės“ ir yra laikoma vienu svarbiausių režisieriaus filmų.                                                                                

Juostoje vaidina dvi prancūzų kino žvaigždės – Sandrine Bonnaire bei Isabelle Huppert, už šį vaidmenį pelniusi „Cezarį“. Chabrolio „Ceremonija“ taip pat buvo pripažinta geriausiu užsienio filmu JAV kino kritikų gildijos apdovanojimuose.

2015-aisiais pasaulį palikusi Chantal Akerman neabejotinai buvo viena ryškiausių šiuolaikinio kino figūrų, o priešpaskutinis režisierės filmas „Almajerio kvailystė“ („Almayer’s Folly“, 2011) yra laikomas kone originaliausia debiutinio Josepho Conrado romano ekranizacija.

Olandas Almajeris ieško laimės Pietryčių Azijoje. Tikėdamasis gauti palikimą jis veda Lingardo dukterį, tačiau bergždžios lobio paieškos nenumaldomai tirpdo paties Lingardo turtus. Vienintelė vargšu tapusio Almajerio paguoda – mylima dukra Nina, tačiau ir šiai ima grėsti pavojus.

Ch.Akerman teigė, jog jos filmas turi mažai ką bendro su XIX a. parašytu romanu. Autorę erzino vyro vaidmens ir vyriškumo kategorijos išaukštinimas, todėl svarbia filmo personaže tampa moteris, Almajerio dukra, kuriai romane beveik neskiriama dėmesio.

J.Diderot „Žakas fatalistas ir jo ponas“ atgyja Roberto Bressono Bulonės miško damose („The Ladies of the Bois de Boulogne“, 1945). Režisierius į XX a. perkelia istoriją apie Paryžiaus aukštuomenės damą Elen, įsimylėjusią aristokratą Žaną. Deja, Žanas veda kitą. Tačiau po jųdviejų vestuvių kerštingoji Elen Žanui atskleidžia, jog jo mylimoji praeityje dirbo prostitute.

„Bulonės miško damos“, antrasis režisieriaus filmas, pelnė žiūrovų bei kritikų pripažinimą. Juostoje apie meilę ir kerštą atsiskleidžia ir svarbiausi Bressono kūrybos bruožai – minimalizmas, lakoniškumas, iki tobulumo išgryninta kūrinio forma.

Viename interviu režisierius sakė: „Vaizdas man yra lyg žodis sakinyje. <…> Poetai naudoja beviltiškai paprastus žodžius. Ir pats paprasčiausias, dažniausiai vartojamas žodis staiga suskamba nuostabiai, jei yra panaudojamas tinkamoje vietoje.“

Retrospektyvoje taip pat bus pristatyti Benoît Jacquot filmai „Adolphe” (2002) ir „Vila Amalija” („Villa Amalia“, 2008), Michelio Gondry darbas „Gėlėti sapnai“ („Moon Indigo“, 2013), Stéphane Brizé drama „Panelė Šambon“ („Mademoiselle Chambon“, 2009) bei Erico Rohmero juosta „La Marquise d’O“ („The Marquise of O“, 1976).

„Žiemos ekranai“ vyks nuo sausio 21 d. iki vasario 6 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Anykščiuose, Marijampolėje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Palangoje.

Komentarai
Šioje istorijoje „Žiemos ekranai“, Kinas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min