Klasikinės psichologijos knygos gydo, o populiariosios psichologijos kenkia kaip narkotikai

„Populiarioji psichologija skiriasi nuo klasikinės kaip komiksas nuo romano. Ji net neatitinka tiesos“, – tikino psichologė Genovaitė Petronienė. Anot jos, psichologijos suprastinimas nuvertina skaitytoją ir patį gyvenimą, o štai klasika savo įdomumu gali būti lygintina su detektyvu.

„Šiuolaikiniam žmogui metamas intelektualinis iššūkis, nes populiarioji literatūra pateikia sukramtytą informaciją. Klasikinės knygos ugdo kūrybiškumą, bendro išsilavinimo bazę ir minties lankstumą, skatina mąstyti plačiau, kūrybiškiau ir kurti originalius dalykus“, – klasikinės psichologijos literatūros pranašumus vardijo socialinės psichologijos dėstytojas Visvaldas Legkauskas.

Psichologas ne tik komentavo naujas knygas, bet ir išvertė Rollo May knygą „Meilė ir valia“. O dabar jau verčiama ir pavasario pabaigoje planuojama išleisti A.Maslow knygą „Būties psichologija“. Kalbėdamas apie „Meilę ir valią“, psichologas pabrėžė, jog ši knyga skatina mąstymo lankstumą ir reikalauja išsilavinusio skaitytojo, nes po II pasaulinio karo literatūroje atsirado intelektualinė tradicija jungti tekstą su daugybe nuorodų į filosofiją, mitologiją ir religijotyrą.

„Jeigu Romeo ir Džuljeta būtų gavę psichologinę konsultaciją, tragedijos būtume išvengę“, – tokiais žodžiais vienas iš specialistų pradėjo knygos „Meilė ir valia“ pristatymą. Ypatingas dėmesys joje skiriamas norų ir jausmų svarbai, o meilė pristatoma kaip stumianti jėga, nes kas nors visada turi stumti žmogų pirmyn. Prieš 50 metų išleista knyga pradėjo ir diskusiją apie vartotojišką visuomenę, nes būtent tuo metu atsirado žurnalas „Playboy“. Neaplenkta ir svarstymų apie meilės ir sekso santykį.

Pagrindinės S.Freudo knygos „Totemas ir tabu“ temos – ambivalentiški jausmai, meilės virsmas neapykanta, taip pat mirusiųjų kultas, iš kurio kyla kaltės jausmas. Šiuolaikiniame gyvenime išlieka aktuali ir santykio su valdžia tema, aiškinamas jos mechanizmas.

„Totemas ir tabu“ yra knyga mėgstantiems giliau pagalvoti apie reiškinių priežastis ir norintiems sužinoti, kokį psichologinį vaidmenį žmogaus gyvenime atlieka religija. S.Freudas iš savo perspektyvos aiškina, kaip žmogui atsiranda poreikis suformuoti religijos sampratą. Pats psichoanalitikas laikė šią knygą vienu geriausių savo kūrinių.

Jay Ingram knygoje „Proto teatras“ aptaria laisvą valią, kuri tėra fikcija, nes žmogus iš pradžių atlieka veiksmą, o tik vėliau protu suprojektuoja sprendimą. Taip pat autorė svarsto  sąmoningumo, sąmonės savybių klausimus – nuo kelerių metų vaikas tampa sąmoningas ir ar turi sąmonę gyvūnai. „Proto teatras“ – lengviausia iš visos serijos knygų, todėl rekomenduojama pradedančiam psichologinės literatūros skaitytojui. „Jeigu knyga patrauks, tuomet patiks ir visa klasikos serija“, – skaitytojus skatino V. Legkauskas.

Psichologė G.Petronienė baigė diskusiją prasmingu linkėjimu – mėginti suprasti savo problemą.

„Populiariosios knygos tampa kaip narkotikai, jos daro neigiamą poveikį. Skaitydamas tokią literatūrą, žmogus apgaudinėja save, įsitikina, kad išsprendė problemą, nors ji lieka net nesužinota. Šitaip nei save pateisinsi, nei žinių gausi. O štai klasikinės psichologijos knygos turi net terapinį poveikį ir perskaičiusiam tokią knygą žmogui gali kilti nušvitimas rūpimu klausimu“, – tikino psichologė, kviesdama skaityti klasiką.