Galbūt kai kam pasirodys, kad tai knyga apie vėžio tyrimus ir vaistų kūrimą nuo vėžio. Vis tik net pats autorius pabrėžia, kad tai tik apvalkalas istorijai, kuri paremta jo asmenine patirtimi kovojant su farmacininkų rykliais. Būtent romane atskleidžiami mokslinių tyrimų bei santykių su farmacinėmis bendrovėmis užkulisiai.
Geivinas Donelis – talentingas jaunas doktorantas, tikras maksimalistas. Jo tyrimai priveda iki realios naudos gydant vėžį. Deja, euforiją greitai nuslopinama realybės realijomis. Niekam nereikia nebrangaus gydymo metodo. Tiek universiteto administracija, tiek farmcinės kompanijos sieki gauti kuo daugiau pelno. Manyčiau, kad realiam gyvenime yra būtent taip – kuo brangesnis vaistas, tuo sudaromas įspūdis, koks jis puikus. Tai sistema, prieš kurią vienas žmogus bejėgis kovoti. Lėtinės ligos – aukso kasykla tiek medikams, tiek farmacininkams. Juk pacientas grįžta ir grįžta bei kartu tampa priklausomas nuo jo organizmo funkcijas palaikančių vaistų. Jau seniai vėžys tapo lėtine liga, kuriai užslopinti nuolat reikia vaistų.
Jaunojo mokslininko užsispyrimą kovoti dar stiprina jo merginos mamos liga ir paprastas siekis padėti ligoniams, o ne susikrauti krūvas pinigų. Deja, romano siužetas sutampa su skaudžia realybe – kilnūs siekiai ir svajonės lieka neįgyvendinti. Vienas žmogus nesugeba pasipriešinti kruopščiai ištobulintai sistemai.
Antra problema, nagrinėjama romane yra apie tyrimų vertę. Rašytojas, kaip buvęs mokslininkas, nesusilaiko neprasitaręs, jog kai kurie mokslininkai publikuoja beverčius tyrimus. Galima sakyti, kad tik trečdalis tyrimų, disertacijų turi realios vertės. Mokslo pasaulis „verda savo sultyse“ – vieni cituoja kitus ir taip kursto tą falšo ugnį. Pažintys, mokslo autoritetai… Tai skaudi realybė, ypač aktuali ne tik Škotijoje, kur vyksta romano veiksmas, bet ir Lietuvoje.
Romanas, žinoma, tikrai nepatiks visiems skaitantiems be išimties. Iš tiesų jame daug mokslinių bei medicininių terminų, kurie gali gluminti. Taip pat siužetas bei dialogai kiek statiški, kartais nenatūralūs, „vyriškai“ skurdūs. Dažniausiai pasakoma tik tiek, kiek reikia. Tie, kurie pasiruošė skaityti, susidurs su detalių mokslinių tyrimų aprašymu, moksliniais metodais ir kitomis įdomybėmis. Vis tik šis romanas man paliko labai gera įspūdį.
Įvertinimas: 5
