Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviška elektroninė knyga – iki 70 proc. pigesnė nei popierinė

Elektroninė knygų skaityklė.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Elektroninė knygų skaityklė.
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Be tūkstančių popierinių knygų šiųmetėje Knygų mugėje kai kurie leidėjai pristato ir kelis šimtus elektroninių knygų. Tokių knygų kaina yra nuo 30 iki 70 proc. mažesnė nei popierinių. Kai kurių jų galima įsigyti vos už 4 Lt, tačiau daugelis pirkėjų sako, kad lietuviškos elektroninės knygos vis dar yra per brangios.

Žemesnė kaina, ekologiškumas, galimybė tekstą papildyti vaizdu ir garsu, greitesnis platinimas – tokius elektroninių knygų privalumus vardija jų leidėjai. Vaikštant po sostinės Knygų mugę, greta lentynų, kuriose išdėlioti tūkstančiai popierinių knygų, galima matyti ir keletą stendų, kuriuose guli ne popierinės knygos, o skaityklės ar planšetiniai kompiuteriai – nedideli, maždaug sąsiuvinio dydžio įrenginiai, per kuriuos galima skaityti knygas.

„Skaityklėje išsirenkame knygą, kurią norime skaityti, atsidaro viršelis. Visas jos maketas išlikęs toks pats kaip ir popierinės knygos. Mes stengiamės, kad elektroninė knyga atrodytų taip pat kaip popierinė – išliktų iliustracijos, skyriai“, – sako Mindaugas Dovidonis, vienos iš leidyklų elektroninės leidybos vadovas.

Ryžosi išleisti 300 elektroninių knygų

Vos prieš kelis metus Knygų mugėje parduodamoms elektroninėms knygoms suskaičiuoti pakako vienos rankos pirštų. Šiandien šis skaičius jau perkopė kelis šimtus. Prieš kelis mėnesius viena iš šalies leidyklų ryžosi išleisti 300 elektroninių knygų lietuvių kalba. Anot leidyklos elektroninių knygų projektų vadovo Tomo Matuzevičiaus, jau yra atsiradusi vartotojų grupė, pasirengusi šioms naujovėms.

„Mes manome, kad jeigu neatsiras lietuviškų elektroninių knygų, lietuviai pradės skaityti knygas originalo kalba ir įsigis jas tarptautinių leidėjų portaluose, įpras skaityti užsienio kalba, poreikis skaityti lietuviškas elektronines knygas apskritai išnyks“, – teigia T.Matuzevičius.

Daug džiaugsmo nesuteikia

Vis dėlto, lyginant Lietuvą su kai kuriomis kitomis valstybėmis, elektroninių knygų leidyba vis dar yra nedidelė. Gytis Vaškelis, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro direktorius, sako, kad Lietuvos leidėjai yra pasiruošę leisti tokias knygas ir jas leistų, jei tik jų reikėtų skaitytojams.

„Mes patys bandome skaityti ir esame bandomieji triušiai. Mes netgi nusipirkome skaitykles ir išmaniuosius mobiliuosius telefonus. Bet kažkaip didelio džiaugsmo nejaučiame – labai skaityt nesinori“, – sako G.Vaškelis. Tačiau informacinius elektroninius leidinius jis vertina teigiamai. Esą patogu naudotis elektroninio formato enciklopedijomis, galima greita paieška. Be kita ko, elektroninės knygos užima mažai vietos, su jomis galima be vargo keliauti.

„Bet yra galybė problemų. Na kaip susiformuoti biblioteką? Šiandien yra vienas formatas, bet nežinia, ar šiuo formatu tas knygas skaitysi rytoj. Knygą iš lentynos pasiėmei ir įdėjai atgal. [...] Aš suprantu, kad gal ta karta, kuri pradės skaityti jau nuo elektroninių knygų, žiūrės kitaip. Mes esame nei už, nei prieš“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro direktorius. Anot jo, elektroninių knygų klausimas nėra išsemtas, jis vis dar kelia daug diskusijų.

Pamėgę keliautojai, verslininkai ir užsienio lietuviai 

Dalis knygų mugėje kalbintų žmonių sako jau išbandę ir pamėgę elektronines knygas. Kiti pripažįsta, kad kol kas vis dar mielesnė popierinė. „Aš skaitau tik popierinį variantą. Norisi paimti pačią knygą, ją pavartyti, jauti malonumą liesdamas popierių, matai knygos visumą...“, – nuomone dalinasi viena Knygų mugės lankytojų.

Tačiau nemažai ir pradedančių skaityti elektronines knygas ir jas vis labiau pamėgstančių. „Po truputį pradedu. Labiausiai man patinka tai, kad jos užima mažai vietos. [...] Pernai važiavau į Jungtinę Karalystę, norėjau skaityti vieną knygą, kuri užėmė gal trečdalį mano bagažo. Dėl to pradėjau ieškoti kitų galimybių“, – sako kitas skaitytojas.

Knygų pardavėjai pastebi, kad elektroninių knygų dažniausiai įsigyja jaunesni, keliaujantys žmonės ar verslininkai. Tiesa, pasak vienos iš leidyklų elektroninių knygų projektų vadovės Daivos Raščiauskaitės, pirmieji elektroninių knygų privalumus įvertino lietuviai, gyvenantys užsienyje.

„Pirmieji mūsų klientai, ne paslaptis, buvo Australijos ir Kanados lietuviai. Jie labai pasiilgo lietuviško turinio. Atsisiųsti spausdintą lietuvišką knygą jiems kainuoja brangiau nei elektroninę, kurią gali įsigyti vienu paspaudimu“, – sako D.Raščiauskaitė. Jos teigimu, dažnai veikia ir psichologinis faktorius – elektroninės knygos kaina yra mažesnė.

Kuo senesnė, tuo pigesnė

Lietuvoje elektroninės knygos kaina gali būti nuo 30 iki 70  proc. mažesnė nei popierinės. Anot T.Matuzevičiaus, knygos kaina priklauso nuo to, ar ji nauja, ar sena. „30 proc. pigesnės tos elektroninės knygos, kurių popierinės versijos yra naujos. Tai reiškia, jog nauja elektroninė knyga kainuoja 30 proc. pigiau. Senesnėms knygoms ir įvairiai klasikai mes taikome didesnes nuolaidas“, – tvirtina T.Matuzevičius. Kriterijus, pagal kurį nusprendžiama, ar bus leidžiama knygos elektroninė versija, pasak T.Matuzevičiaus, yra teksto paprastumas.

Anot vienos iš leidyklų elektroninių knygų projektų vadovo, kol kas neapsimoka leisti elektroninių vadovėlių. Esą jų sudėtingi maketai, didesnės gamybos išlaidos ir laiko kaštai. Tačiau, pasak kitos leidyklos elektroninių knygų projektų vadovės D.Raščiauskaitės, akademinių knygų poreikis yra. Mat studentams labiau apsimoka įsigyti pigesnę – elektroninę knygos versiją, jei knygos reikės tik vieną semestrą.

Leidyba atsieina gana brangiai

Internete, peržvelgus elektroninių knygų kainas, jų galima įsigyti ir už 4 Lt. Vis dėlto dalis pirkėjų sako, kad elektroninių knygų kaina Lietuvoje vis dar per didelė. Tačiau Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas  G.Vaškelis teigia, kad elektroninių knygų leidybos kaina nėra tokia maža, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Pasak pašnekovo, knygas būtina apsaugoti, kad nusipirkęs knygą internete žmogus jos neperduotų kitam. Tačiau kol kas tą padaryti labai sunku ir nepigu.

„Kuomet sakoma, kad elektroninei knygai nereikia medžiagų, todėl ji yra pigesnė, iš dalies galima sutikti, tačiau iš tikrųjų – tai netiesa. Jeigu nori turėti veikiančią elektroninių knygų sistemą, kurią tu nuolat atnaujini, apsaugai nuo visokių programišių ir t.t., turi nuolat ją prižiūrėti. Taigi pamatysi, kad leisti elektroninę knygą nėra pigiau“, – sako G.Vaškelis. Pasak jo, kitose valstybėse žmonės gauna didesnes algas, todėl ir yra įpratę pirkti elektronines knygas.

Tuo metu T.Matuzevičiaus manymu, kol kas apie pelną kalbėti anksti. Tačiau skaičiuojama, kad maždaug po poros metų elektroninių knygų pardavimai Lietuvoje turėtų pasiekti tokį lygį, kuris leidėjams padės užsidirbti.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Europos futbolo čempionatas 

Parašykite atsiliepimą apie 15min