„Pagalvojau, kad būtų labai gražu gyvai skambančiai mušamųjų muzikai tapti vizualinių elementų dalimi. Juk tai būtų ne kas kita, o tikrų tikriausias perkusinis atvirukas. Be to, toks projektas būtų šis tas gaivaus ir netikėto, o tai mane įkvepia“, – apie savo naujausią idėją pasakoja Arkadijus.
Soliniam savo koncertui A.Gotesmanas sukūrė 9 pjeses. Visas jas jis atliks mušamaisiais instrumentais, kuriuos gerbėjai įpratę matyti lyg antrąjį menininko „aš“. Jų melodijas lydės koncerto dailininkų, garsių menininkų ir, be abejonės, Arkadijaus bičiulių Lino Liandzbergio ir Artūro Valiaugos specialiai šiam projektui sukurti vizualiniai vaizdo elementai.
Tai toli gražu nepirmas trijų draugų bendras darbas – prieš „Percussion Postcards“ dar buvo kritikų ir gerbėjų išgirti muzikiniai spektakliai „Stotis № mieste“, „Dievo žmogaus istorija“, „Soluojantys veidai“, dalyvaujant Šv.Kristoforo kameriniam orkestrui. Kai kurie muzikiniai atvirukai balandžio 3-osios koncerte gaus ir savas dedikacijas. Arkadijus mini tik keletą iš jų – Josifui Brodskiui, Mailsui Deivisui ar atviruką įsivaizduojamam baletui.
Pasak kritikų, A.Gotesmanas nėra įprastas menininkas. Daug kas jį laiko tiesiog „džiazmenu“ ir perkusijos virtuozu, tačiau tiksliai nusakyti, kuo jis užsiima – beveik neįmanoma. Pats A.Gotesmanas, regis, tuo rūpinasi mažiausiai, ir akivaizdu, kad tai veiksmo ir praktikos žmogus, galintis ir norintis išbandyti bet kokių formatų keliamus iššūkius – ne tik įvairialypiame muzikos pasaulyje, bet ir teatre bei literatūroje.
Artistas nesiekia sensacijų, jis, iš esmės, net nebando kažką įkūnyti ar sukurti sceninį įvaizdį. Jo tikslas kitoks: paprastos situacijos grožis, iš pabirų faktų sudėliota mozaika, kuri nelyg voratinklis nusidriekia virš mūsų likimų. Būdamas scenoje A.Gotesmanas pasakoja, nes tai jam įdomu ir be to jis negali. Kad tai paveiku, susimąstai gerokai vėliau, kai išeini po to seanso ir pasineri į visiškai kitą aplinką.
