Po iškilmingo atidarymo lankytojai pakviesti apžiūrėti jiems ypač svarbaus valstybinės reikšmės architektūrinio paminklo. Lietuviams architektams Vytautui Biekšai, Ryčiui Kilčiauskui, Mariui Kanevičiui ir kitiems reikėjo išsaugoti senojo pastato istorinį įvaizdį, įkomponuoti naują priestatą ir išplėsti muziejaus erdves.
Muziejininkai sako, kad lietuviai architektai, išplėtę senas istorinio pastato ir sukūrę naujas erdves priestate, išpildė visas jų svajones.
„Vykdėme visuomenei prieinamos erdvės plėtrą. Tiek aplink pastatą įrengėme aikštę, tiek pastato viduje, kur lankytojas gali netikėtai atrasti erdves, kurios jau egzistavo 100 metų, bet nebuvo prieinamos, kad pamatytų muziejaus darbą“, – aiškina UAB „Processoffice“ architektas Vytautas Biekša.
Architektai sako naują priestatą paslėpę po žeme, į jį perkėlę ir pagalbines patalpas, o pagrindiniame įrengę ekspozicijas. Jie norėjo, kad muziejaus veikla būtų kuo daugiau matoma lankytojams, todėl, kuriant naująjį priestatą, naudotas metalas, betonas ir stiklas. Nusileidę į priestato rūsį, lankytojai išvys stiklines muziejaus saugyklos sienas ir galės apžiūrėti dar neeksponuotus kūrinius.
Norėdami dar labiau nustebinti architektai kilnojamųjų ekspozicijų salėse įrengė stiklines lubas, kurios esantiems viduje sukuria erdvės pojūtį, o ant stogo – netikėtumo įspūdį.
„Stengiamės sukurti erdves ir atverti muziejaus ekspozicijas, restauracines dirbtuves ne tik lankytojams, bet ir miestiečiams, svečiams, kurias jie gali pamatyti iš lauko“, – sako V.Biekša.
Pagrindiniame istoriniame pastate atidengtas senovinis kupolas, vietoje palėpių įrengta ekspozicijos salė, per ją lankytojai pateks į lauko terasą, iš kurios atsivers Rygos vaizdai.
Muziejininkai sako, kad lietuviai architektai, išplėtę senas istorinio pastato ir sukūrę naujas erdves priestate, išpildė visas jų svajones, nes per 40 tūkst. eksponatų turinčiame muziejuje labai trūko vietos. Per metus šį Latvijos nacionalinį meno muziejų aplanko daugiau nei 100 tūkst. lankytojų.
