Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jūros šventės griausmas nukels į tarpukario laikus

Jūros šventė
Organizatorių nuotr. / Jūros šventė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Paskutinį liepos savaitgalį traukos centru tapsianti Klaipėda jau dėlioja galutinius Jūros šventės akcentus. Jubiliejinėje, 55-ąjį kartą rengiamoje šventėje bus atiduota duoklė istorijai. Renginiuose susipins tarpukaris, sovietmetis ir nūdiena. Šventės rengėjai išsikėlė užduotį – surengti šventę ne Klaipėdai, o visai Lietuvai.

Šventinį vėją sūpuos žuvys – vėtrungės

Šiemetinės šventės akcentu pasirinktos žuvys. Jas renginio organizatoriai pavertė vėtrungėmis. Trijų spalvų žuvelės simbolizuoja skirtingus laikotarpius.

Mėlynoji žuvis pristato tarpukarį, kuriame gimė pirmoji Jūros šventė. Ją  puošia baltų jūrų dievas Vėjopatis, „Kurėnas“, tuometis švyturys, Taravos Anikė. Raudonoji žuvis – sovietinio laikotarpio atspindys su to meto simboliais – Neptūnu, „Meridiano“ burėmis, atnaujinto švyturio siluetu, pramoninio uosto kranais. Trečioji, nepriklausomybės laikotarpį atspindinti auksinė žuvelė – šių laikų Klaipėdos atspindys.

L. Sėlenienės nuotr. /Jūros šventės akcentu tapo žuvelė – vėtrungė
L. Sėlenienės nuotr. /Jūros šventės akcentu tapo žuvelė – vėtrungė

Žuvys – vėtrungės – tai ir Jūros šventės rengėjų dedikacija 2014-iesiems – Vėtrungių metams.

Jūros šventė startuos sostinėje

Nors  Jūros šventė sugriaudės daugiau nei po mėnesio, pirmieji renginiai įvyks jau netrukus. Penktadienį į sostinę iškeliaus Jūros šventės istorines akimirkas liudijanti dokumentikos paroda. Aikštėje prie prezidentūros  pristatyta ir eksponuota paroda vėliau iškeliaus į Kauną ir tik tada grįš į uostamiestį.

Jūros šventės istorija
Istorinės dokumentikos paroda apie Jūros šventę penktadienį bus eksponuojama aikštėje prie prezidentūros 

 „Jubiliejus buvo puiki proga  mums pastudijuoti istorinius šaltinius, o jie liudija, kad nuo pat pirmosios Jūros šventės dienos tai buvo ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos šventė.

Ją minėjo ir Kaunas, ir Šiauliai, ir Panevėžys, ir Raseiniai, ir Tauragė, ir dešimtys tuometės Lietuvos Respublikos miestų bei miestelių. Jeigu pavartytumėt istorines nuotraukas, laikraščių iškarpas, pamatytumėt, kokią svarbą politinis ir kultūrinis tarpukario Lietuvos elitas teikė jūrinio reikalo sklaidai, kokios reikšmės tai buvo renginys jūrinės valstybės kūrimo kelią pasirinkusiai Lietuvai.

Mums belieka tik didžiuotis, jog ši tradicija per dešimtmečius nesumenko, bet priešingai – sustiprėjo ir išaugo. Mūsų ambicija ir tikslas, kad Jūros šventė vėl būtų švenčiama visoje Lietuvoje“, – sako VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.

Šventėje šoks net fontanai

Tris dienas šventiniu ritmu šurmuliuosiančioje Klaipėdoje, ką veikti, ras kiekvienas. Koncertiniai renginiai bus sukoncentruoti Kruizinių laivų terminale, Teatro ir Atgimimo aikštėse. Tačiau švente alsuos kiekviena senamiesčio gatvelė.

O skambiausiu ir ryškiausiu Jūros šventės akcentu žada tapti šokančių fontanų šou, kurio Klaipėdoje laukiama daugiau nei metus. Fontanai Jono kalnelyje šoks pagal gražiausių lietuviškų jūrinių ir meilės melodijų garso takelį „Iš meilės jūrai“, kurį sukūrė klaipėdietis Mindaugas Putna. Muziką lydės kvapą gniaužiantys šviesų, lazerių, vaizdo projekcijų ant vandens efektai.

Organizatoriai skaičiuoja, kad svečius iš visos Lietuvos ir užsienio trims dienoms į pajūrį priviliojanti šventė kainuos kiek daugiau nei milijoną litų. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min