Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kitoks žvilgsnis į Žalgirio mūšį

Pasak parodos koordinatoriaus M.Uzorkos, milžiniška Žalgirio mūšio panorama leidžia įsivaizduoti visą kautynių eigą ir mastą.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Pasak parodos koordinatoriaus M.Uzorkos, milžiniška Žalgirio mūšio panorama leidžia įsivaizduoti visą kautynių eigą ir mastą.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiandien, Lenkijos Nepriklausomybės dienos išvakarėse, atidaroma įspūdinga 600 istorijos metų apimanti tarptautinė paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“. Vienas pagrindinių jos akcentų – didžiausias kada nors Lietuvoje eksponuotas paveikslas – lenkų dailininkų sukurta Žalgirio mūšio panorama.

Pasak nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų direktoriaus Vydo Dolinsko, prieš 100 metų nutapytas lenkų dailininkų Zygmunto Rozwadowskio ir Tadeuszo Popielio paveikslas yra labai patrauklus masėms, bet sau peno atras ir nuodugniau istorija besidomintys.

„Norintiems naujų žvilgsnių, rakursų reikia atkreipti dėmesį, kad paroda nėra skiriama Žalgirio mūšiui. Ji skiriama Žalgirio mūšio atminčiai, jos apraiškoms ir formoms. Nuo seniausių laikų – beveik iš karto po mūšio, 1410-aisiais, iki pat dabar. Radvilų rūmuose, be kitų eksponatų, lankytojų lauks mūšio aprašymas „Cronica conflictus“, garsus laiškas iš Berlyno archyvo, kuriame kalbama, jog lietuviai nepabėgo, o tik padarė strateginį manevrą atsitraukdami, kad išsklaidytų priešus“, – intrigavo Valdovų rūmų vadovas.

Anot jo, tokių parodų kaip ši, Lietuvoje nėra buvę – tokia tema negvildenta. „Kai 1999-aisiais Taikomosios dailės muziejuje buvo eksponuojamas garsusis Jano Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis“, jis atkeliavo su nedidele vėliavų kopijų dalimi ir ginklų kopijomis. Tada paroda buvo skirta pačiam mūšiui, o šįsyk – tik jo atminčiai“, – pabrėžė V.Dolinskas. Jo teigimu, kalbant apie Žalgirio mūšį visada kilo klausimų: ar Vytautas Didysis vadovavo mūšiui ar tik vykdė Jogailos nurodymus? Lietuviai pabėgo ar atliko taktinį manevrą?

Ar Vytautas Didysis vadovavo mūšiui ar tik vykdė Jogailos nurodymus? Lietuviai pabėgo ar atliko taktinį manevrą?„Tokiu būdu į šiuos klausimus dar nemėginta atsakyti. Kiekvienas gali susidaryti savo nuomonę. Sunku pasakyti, ar ateityje pavyks surengti ką nors panašaus, nes šaltiniai praktiškai išsemti“, – sakė Valdovų rūmų direktorius.

Į Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimo renginius įtrauktoje parodoje mėginama sekti, kaip nuo pat 1410-ųjų Lietuvoje ir Lenkijoje, o vėliau bendroje respublikoje buvo minimi jubiliejai, mūšio metinės. Kaip pergalė atsispindėjo rankraštinėse kronikose – Vokietijos, Prūsijos, Lietuvos autorių raštuose. Atėjusieji į Radvilų rūmus išvys per 300 eksponatų, apie 80 jų paskolino Lenkija.

„Pastaruoju metu galbūt politikai ir verslininkai nesutaria, tačiau kultūros srityje bendravimas su Lenkija yra labai aktyvus ir produktyvus, rengiame bendras parodas, konferencijas, leidinius, programas, keičiamės specialistais. Šios parodos pradžia buvo Krokuvos Vavelyje liepos 15-ąją. Jos dalis atvažiavo į Vilnių ir įkvėpė mūsų parodą. Šios parodos nėra identiškos, jos skirtingos ir viena kitą papildančios“, – sakė Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.

Pasak parodos koordinatoriaus Marijaus Uzorkos, Radvilų rūmuose kiekvienas turės puikią progą palyginti Z.Rozwadowskio ir T.Popielio bei daugiau kaip prieš dešimtmetį Lietuvoje eksponuotą J.Matejko paveikslą. „Turime gerą progą palyginti tuos kūrinius ir pamatyti šiek tiek kitokį mūšio vaizdą. Šiame darbe vaizduojama pati mūšio scena, kariuomenės išsidėstymas, o ne asmenybės, kurias akcentavo J.Matejko. Vytautas Didysis, lyginant su I.Matejko kūriniu, jau nebe pirmame plane. Kita vertus, jis mūšio centre, vaizduojamas kaip tikras karvedys, vedantis karius į mūšį“, – aiškino M.Uzorka.

Sudėtingas pervežimas

Nėra žinių, kada tiksliai ant didžiulės drobės buvo pradėtas tapyti Žalgirio mūšis. Teigiama, kad autoriams pavyko tik iš antro karto nupiešti panoramą. „Buvo skubama ją tapyti, kad dailininkai spėtų iki 1910-ųjų, kuomet Žalgirio mūšiui suėjo 500 metų“, – pasakojo M.Uzorka. Pasak jo, ypač sudėtinga pervežti paveikslą – drauge su juo keliauja speciali technikų komanda, speciali įranga palaiko reikiamą temperatūrą.

Parodą „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ bus galima apžiūrėti nuo ketvirtadienio. Žalgirio mūšio panorama Vilniaus Radvilų rūmuose svečiuosis iki gruodžio 5-osios, paroda veiks ilgiau – iki sausio 3 dienos.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min