Nacionalinėje dailės galerijoje – Teodoro Kazimiero Valaičio retrospektyva

Didžiojoje Nacionalinės dailės galerijos salėje atidaroma svarbiausia rudens sezono paroda – „Teodoras Kazimieras Valaitis. 1934–1974“. Šia paroda pristatomas Valaičio kūrybinis palikimas ir jis pats – ryški sovietinio modernizmo epochos asmenybė. Valaitis žinomas kaip skulptorius, tačiau jis išbandė ir grafiko įrankius, ir tapytojo teptuką, jo kūriniai restoranų ir kavinių interjerams tapo naujos pramogų kultūros įsimintinais ženklais.

Jis netilpo sistemos rėmuose, gyveno plačiau, intensyviau, įvairiau net ir už daugumą menininkų.

Nykioje sovietmečio pilkumoje Valaitis išsiskyrė viskuo – išvaizda, laikysena, interesais, užmojais, veikla. Jis netilpo sistemos rėmuose, gyveno plačiau, intensyviau, įvairiau net ir už daugumą menininkų. Išvaizdus, talentingas, vertinamas kolegų, mylimas moterų, lydimas sėkmės, atidus kūrybos ir kasdienybės estetikai, jis buvo žinomas ne vien Lietuvoje, bet ir Rygoje, Taline, Maskvoje. Asmeninis žavesys, meniniai gabumai, priklausymas neoficialiam Vilniaus elitui ir ankstyva mirtis pavertė Valaitį kultūriniu herojumi, apie jį sklido legendos, bet tikrų žinių būta labai mažai.

Rengiant Valaičio 80-mečiui skirtą retrospektyvą buvo sutelkta jo meninio palikimo visumą atspindinti kolekcija, patikslintos žinios apie atskirus kūrinius, surinkti amžininkų liudijimai apie dailininką ir jo epochą. Tyrimo metu sukaupta medžiaga skelbiama išsamiame parodos kataloge. Beveik dvejus metus trukusį projektą rėmė Lietuvos mokslo taryba. Tarybos inicijuota Kultūrinės plėtros projektų programa leido atlikti išsamų tyrimą ir paviešinti jo rezultatus parodoje ir kataloge.

Paroda veiks iki 2015 m. vasario 1d.