Tylusis aukcionas skelbiamas 1921 metų Vytauto Kairiūkščio (1890–1961) pastelei „Koncertas“ bei 1939 metų Vaclovo Kosciuškos (1911–1984) drobei „Paris. Pont Neuf“.
Vilniaus temai skirtoje parodoje eksponuojama virš 40 autorių, arti 120 darbų.
Rodomi kūriniai apima XIX–XX a. 6 deš. laikotarpio ribas. Žanriniu požiūriu neapsiribojama vien urbanistiniu peizažu, bet pateikiami ir portretai, plakatai, publicistiniai vaizdai ir kita. Vilniaus siužetus parodoje iliustruoja tapyba, grafika, fotografija bei atvirukai.
„Civitas Vilnensis“ – daugiaprasmis pavadinimas. Kaip ir pats žodis Civitas, lotynų kalboje nusakantis tiek piliečių bendriją, tiek valstybę, kuri gali būti suvokiama kaip piliečių bendrija, ar net miestą, uždarą bendruomenę arba bendros savybės vienijamą visumą, taip ir pats Vilnius – daugiaveidis, prieštaringos, įvairiatautės mūsų istorijos ir kultūros atspinsdys, kuriame galime ieškoti įvairių tapatumo reikšmių.
Parodoje XIX a. autoriams atstovauja Jonas Kazimieras Vilčinskis, Antonis Oleščinskis, Napoleonas Orda. Stepono Batoro universiteto aplinką reprezentuoja lenkų kilmės universiteto dėstytojai Timonas Niesiolovskis, Juozapas Horydas, Bronislovas Jamontas, Edwardas Karniejus.
Tarpukario Vilnių atspindi lietuviai avangardistai – Vytautas Kairiūkštis, Vladas Drėma, Balys Macutkevičius bei Vaclovas Kosciuška.
Pokarį – tokie autoriai kaip lietuviai Jonas Vilutis ir Emilija Liobytė, Leonas Linas Katinas, Juozas Kėdainis, žydų kilmės Rafaelis Chwolesas, baltarusių kilmės Semionas Gierusas, karaimų kilmės Bari Egizas bei kiti. Eksponuojamoje parodoje stangiamasi apjungti keletą laiko sluoksnių, atskleidžiančių ne tik Vilniaus vaizdų estetiką, bet pažvelgti plačiau – į šio miesto žmones, gamtą bei istorinio, kultūrinio, įvairių tautinių paveldų kontekstus.
