Rašytojas Algimantas Zurba per jubiliejų pasveikintas už negalėjimą subręsti

„Kai pasižiūri į savų knygų lentyną, nusišypsai. Atrodo, žvelgi į suartą lauką. Dar – laikraščiuose, žurnaluose, ypač „Moksleivyje“ prirašytas publicistikos kalnas. Prisirinktų daugiau kaip 1000 puslapių. Tačiau dabar – tas žiūrėjimas visai nepanašus į patirtą po pirmų publikacijų, išėjus pirmai kuklutei apsakymų knygutei, – tokiais žodžiais jubiliejinio vakaro skrajutėje mintimis dalijosi A.Zurba. – Dabar – eini, sustoji, pasižiūri atgal – kaip žemdirbys. Nevaidinsiu: ir pačiam atrodo – šis tas padaryta. O jei dar pridėsi prakaitą, išlietą ne dešimtyse, net ne šimtuose literatūrinių vakarų, susitikimų su skaitytojais, prisiminsi blizgančias žmonių akis, tavo kūrybą skaitančių aktorių balsus, net pats krūptelėsi: negi tikrai tavo tiek padaryta?.. Šitoks ir jausmas, kabarkštinantis į tą aštuntą vagoną; svarbu, kas nuveikta, apmaudu – kad ne daugiau.“

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rašytojui Algimantui Zurbai – sveikinimai 70-mečio proga.

Šventinį vakarą rašytojas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos bei galybės kitų per gyvenimą gautų premijų laureatas galėjo ilsėtis ir su šypsena klausytis, ką apie jo kūrybą pasakys svečiai.

„Tai – neeilinis vakaras, neeilinis ir jubiliejus – nors ir ne toks jau didelis, – šypsojosi rašytojas Vytautas Bubnys. – Šiandien svarbiausia tai, ką Algimantas padarė. Išleista 31 knyga – tai tikrai daug: per metus jis parašydavo po knygą, o kai kuriems metams jų tekdavo ir daugiau.“

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Aktorė Gražina Urbonaitė

Apmąstyti vaisingą jubiliato kūrybinį kelią susirinkusieji galėjo, klausydamiesi fortepijoninio ansamblio „AmberTrio“ muzikos. Ištraukas iš vaikams ir suaugusiems skirtų A.Zurbos kūrinių emocingai paskaitė rašytoja G.Urbonaitė, neslėpdama simpatijų vaikiškai šviesiai kūrėjo asmenybei.

„Gerbiamas rašytojas taip ir neišėjo iš savo vaikystės. Jau jau, atrodo, subręsta žmogus – ir vėl atkrinta. Tai su nulėpausiais laksto po kopūstus, tai kažkokiais nageliais kasosi, tai vėl šaukštelius virkdo ir ašaras jiems šluosto. Jau jau integralus pradeda spręsti, jau subręsta, atrodo, žmogus – ir vėl su šnekančiais šunimis bendrauja – niekaip neišeina jam subręsti. Ko gero, kai ateis ta, juodu plačiu apsiaustu apsisiautusi, rašytojas užtrenks duris ir sakys: „Manęs nėra namie!“ – apie A.Zurbą meniškai atsiliepė aktorė ir skaitovė.

Vaikų ir jaunimo literatūros tyrinėtojas, docentas dr. Kęstutis Urba gyrė solenizanto 16-os knygų indėlį į jaunųjų skaitytojų lentynas.

„Jeigu kada nors kas nors rašys lietuvių jaunimo literatūros istoriją, Algimantas Zurba neabejotinai bus įrašytas raudonomis raidėmis, nes jo nuopelnai jaunimo literatūrai tikrai dideli. Svarbią įtaką jo sugebėjimui jausti jaunimo gyvenimo pulsą padarė tai, kad 14 metų jis dirbo aukso kasyklose – žurnale „Moksleivis“, kur turėjo labai artimus kontaktus su jaunais žmonėmis, – apie plunksnos kolegą kalbėjo K.Urba. – Kuo jo knygos skiriasi nuo masiškai dabar verčiamos užsienio literatūros jaunimui? Daugelyje šiuolaikinių knygų, kurias man tenka skaityti, aprašoma visiška juoduma, o Algimanto Zurbos knygose blogiui visada yra gėrio atsvara.“

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rašytojui Algimantui Zurbai – sveikinimai 70-mečio proga.