Teatrą įkūrė dvi jaunos režisierės – Greta Kazlauskaitė ir Eglė Kazickaitė. Kūrybinių idėjų nestokojančios menininkės rankų sudėjusios nesėdi ir kelius savo svajonės link skinasi pačios. Per trejus metus jos sugebėjo ne tik suburti teatro trupę, pastatyti tris spektaklius ir pralinksminti Klaipėdą teatrinėmis akcijomis, bet ir surasti patalpas, kurios nuo šiol yra „Apeiron“ teatro namai. „Idėja kurti teatrą mums kilo 2011 metais skulptūrų parke, kai sėdėdamos po akacija nusprendėme statyti pirmąjį spektaklį „De Profundis“ (liet. – „Iš gelmių“). Šio spektaklio reikšmė simboliškai mus lydi mūsų tolimesniu kūrybiniu keliu. O toliau viskas kaip pas čigonus: daug bendravimo, beldimosi į duris, būrimo, pažadų, nusivylimų, bemiegių naktų, darbo, kūrybos... Ir štai pagaliau mūsų teatras turi namus“, – apie „Apeirono“ atsiradimą pasakojo merginos.
Pačiame centre įsikūrusiame teatre žiūrovai galės pamatyti palankiai teatro kritikų įvertintą spektaklį „Fliuchšteino moterys“. Lapkritį repertuarą papildys dar du nauji spektakliai „Uraborus“ (rež. Eglė Kazickaitė) ir „Gyvsidabris“, pastatytą remiantis rašytojos Amelie Nothomb to paties pavadinimo romano motyvais (rež. Greta Kazlauskaitė). O šį sekmadienį 12 val. mažieji žiūrovai ir vaikams skirtai kūrybai neabejingi suaugusieji kviečiami pasižiūrėti Andros Kavaliauskaitės spektaklio premjerą „Šukianešiai“.
Jaunasis teatras jau turi susiformavęs ir savo kūrybinį tikslą. Jo pamiršti neleidžia žodis „apeironas“ (sen. gr. peiras – riba, apeiros – beribis). Netikėtai Eglės Kazickaitės filosofijos paskaitų užrašuose atrasta mąstytojo Anaksimandro naudota sąvoka tapo teatro pavadinimu. Anaksimandras šiuo žodžiu vadino pirminę visų daiktų medžiagą. Anot jo, neapibrėžta beribė būtis – apeironas, yra kiekviename daikte, bet jis pats nėra daiktas. Apeironas yra nekintantis, kinta tik jo formos, o gamtos įvairovė atsiranda būtent dėl jo priešybių. „Mes amžinybę, kitimą, formą ir kontrastą randame savo kūrybos procese. Komandos kūrybinis tikslas – įvairiomis formomis ieškoti kelio į šiuolaikinio žiūrovo pasaulį siekiant ne pataikauti jam, o pažadinti iš snaudulio, paskatinti jį pajusti, suvokti ir klausti, nebijoti nei džiaugtis, nei išsigąsti, nes tai – žmogaus privilegija“, – pavadinimo reikšmę teatrinei veiklai aiškino įkūrėjos.
Drąsiai einančios link savo svajonės 2012 metais merginos „Apeironą“ įregistravo kaip viešąją įstaigą. Tad ne tik idėjiškai, bet ir oficialiai šis teatras jau turi tvirtą pagrindą: „Nedarytume to, jeigu nejaustumėme palaikymo, kuris skatina eiti toliau. Reikia investicijų – randame rėmėją, ieškome patalpų spektakliui rodyti – sulaukiame pasiūlymų“, – palankiai besiklostančiu likimu džiaugėsi Greta.
Atidarymo šventei skirta programa šeštadienį žiūrovus kvies drauge su aktoriais tyrinėti magiškąją teatro realybę, o sekmadienį kartu su vaikais džiaugtis naujaisiais „Šukianešiais“.
