„Auksiniai scenos kryžiai“: tarp apdovanotųjų Oskaro Koršunovo „Dugne“, Darius Gumauskas, Eglė Mikulionytė ir J.Statkevičius

Kalbomis apie tamsią uždangą, iš kapo išeinantį teatrą Edmundas Mikulskis, Gytis Ivanauskas, Arūnas Sakalauskas ir kiti aktoriai kaip ir dera, teatrališkai, pradėjo „Auksinių scenos kryžių“ ceremoniją.

„Kada nors, kada sudegs visi teatrai, už veidrodžių, paauksuoto kartono soste susitiks visi mirusieji, sunaikinti publikos“, – sakė A.Sakalauskas. Kalbos apie naujas kaukių formas, jūrininko virsmą... „Ko tikėtis iš žmonių, kurie stato teatrą po smėliu?“, „Kam gali ateiti į galvą išplėšti visas teatro duris?“ – vis klausė aktoriai. Įjungus šviesas paaiškėjo, kad Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) salė tuščia, mat visi svečiai, tarp jų ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, aktoriai ir jų bičiuliai tarsi gyva dekoracija buvo scenoje.

Prasidėjus ceremonijai A.Sakalauskas su kitais vedėjais nepraleido progos pasijuokti iš pasirašyto įsakymo, kad tam pačiam menininkui „Auksinis scenos kryžius“ negali būti teikiamas trejus metus nuo jo gavimo. Vedėjai ragino būsimus apdovanojimo laimėtojus kitus trejus metus nesistengti gerai dirbti.

„Galvojat drąsu kalbėt? Tikrai nedrąsu. Džiaugiuosi, kad šventė grįžo į šį teatrą. Reikės užsiimti šituo įsakymu. Teatro diena yra galbūt panaši į Moters dieną. Teatrą reikia mylėti kiekvieną mielą dieną. Visų pirma teatrą reikia lankyti, leistis teatro užburiamam, suvedžiojamam, išgyventi daugybę pavojingų jausmų saugiai sėdint teatro kėdėje. Nesu įsitikinęs, kad teatralai kaip augalai išgyvena ir minta fotosintezės būdu. Kad juos pamaitina tik žiūrovų šiluma. Manau, pagerinti padėtį teatro srityje taip pat reiškia meilę teatrui. Aš nuo šios scenos pasižadu mylėti teatrą“, – sveikinimo žodį tarė A.Gelūnas. Iš įvairių spalvų smėlio mandalą viso renginio metu kūrė teatro „Utopia“ aktoriai.

Pirmoji nominacija – „Debiutas / jaunasis menininkas“. Iš praėjusių metų laureato, aktoriaus Daumanto Ciunio rankų „Auksinis scenos kryžius“ atiteko aktorei Monikai Vaičiulytei už Marijos vaidmenį spektaklyje Gintaro Grajausko „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (Klaipėdos dramos teatras). „Čia yra tokia akimirka, į kurią susiveda visos kitos akimirkos. Noriu padėkoti savo šeimai, mamai, tėčiui ir sesei, be kurių manęs nebūtų nei kaip žmogaus, nei kaip aktorės. Ačiū režisieriui Jonui Vaitkui, Gintarui Grajauskui, kuris parašė šį vaidmenį, ačiū Klaipėdos dramos teatrui, savo pirmajam aktorystės mokytojui Povilui Gaidžiui. Visą laiką nešiojausi savo širdį ir jaučiau, kad ji man per didelė. Šiuo vaidmeniu ją parodžiau ir tai pasiteisino, tai daugiau nei profesija, tai – širdis“, – neslėpdama laimės ašarų ir jaudulio sakė M.Vaičiulytė.

Antroji nominacija – spektaklis vaikams. Laimėtoją sveikino režisierius Antanas Gluskinas. Jis „Auksinį scenos kryžių“ įteikė Keistuolių teatro atstovams už spektaklį  „Pati labiausia pasaka“. „Užlipęs čia pradedi suprast, kodėl čia žmonės alpsta, dėkoju kolegoms ir visiems, kurie kuria vaikams, tik jūsų dėka ši nominacija grįžo į apdovanojimus“, – sakė aktorius Vaidotas Žitkus.

Trečioji nominacija – lėlių teatras. Jos laureatams – etnologinio muzikinio veiksmo šeimai „Gandro dovana“ kūrybinei grupei (režisierius ir dailininkas Algis Mikutis, režisierė, dailininkė ir aktorė Saulė Degutytė-Šiekštelienė, kompozitorė ir idėjos autorė Snieguolė Dikčiūtė, „Stalo Teatras) apdovanojimą įteikė dailininkė Julija Skuratova. „Džiaugiamės, kad komisija atrado ne tik vaikų, bet ir lėlių teatrą. Daug metų sunkiai dirbom ir štai kryžius virto auksiniu. Priimame jį kaip mažo „Stalo“ teatro įvertinimą“, – dėkojo „Stalo teatro“ atstovai.

Ketvirtoji nominacija – nacionalinė dramaturgija. Geriausiu nacionalinės dramaturgijos kūriniu tapo Cezario Graužinio režisuoti „Nutolę toliai“ pagal Pauliaus Širvio poezją (Teatras „Cezario grupė“). Laureatą paskelbė teatrologas Audronis Liuga.

Penktoji nominacija – opera ir operetė. Operos solistas Arūnas Malikėnas paskelbė, jog garbingąjį „Auksinį scenos kryžių“ pelnė Sigutė Stonytė – už Grafienės vaidmenį operoje W.A.Mocarto „Figaro vedybos“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. LNOBT). Simboliška, kad solistė ceremonijos metu būtent šį vaidmenį atliko LNOBT scenoje. Apdovanojimą už S.Stonytę atsiėmė jos vyras pianistas Jurgis Karnavičius.

Šeštoji nominacija – baletas ir šokis. „Auksiniu scenos kryžiumi“ iš baleto primarijaus Nerijaus Juškos rankų buvo apdovanota Eglė Špokaitė – už Olimpijos vaidmenį šokio spektaklyje Leo Delibes „Kopelija“ (Scenos meno kūrėjų asociacija). Įdomus sutapimas tas, kad N.Juška savąjį „kryžių“ gavo iš E.Špokaitės. „Tą vaidmenį kūriau su labai didele meile, ačiū“, – trumpai dėkojo šokėja.

Septintoji nominacija – choreografija. Choreografė Vesta Grabštaitė apdovanojimą įteikė Anželikai Cholinai – už šokio spektaklio „Ana Karenina“ pagal Levo Tolstojaus romaną ir A.Šnitkės muziką choreografiją (Anželikos Cholinos šokio teatras). A.Cholina dėkojo visai kūrybinei grupei, seseriai, prieš 10 metų sukūrusiai teatrą ir pagrindinį vaidmenį atlikusiai pagrindinei balerinai Beatai Molytei. „Šį „Auksinį scenos kryžių“ perduodu jai. Tai tas atvejis, kai spektaklį padaro artistas, čia jos „kryžius“, – netikėtai pasielgė choreografė.

Aštuntoji nominacija – antro plano aktorius. Aktorius Sergejus Ivanovas laimėtoju paskelbė Vytautą Anužį – už Piršlio, Generalinio ir Gydytojo vaidmenis spektaklyje Gintaro Grajausko „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (Klaipėdos dramos teatras). „Ačiū G.Grajauskui už pjesę gražią, ačiū režisieriui Jonui Vaitkui, ačiū ir mano žmonai“, – laimingas dėkojo V.Anužis.

Devintoji nominacija – antro plano aktorė. Šį apdovanojimą Gintarei Latvėnaitei – už Celinos vaidmenį spektaklyje Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras) įteikė aktorė Eglė Gabrėnaitė. G.Latvėnaitės apdovanojimą atsiėmė jos motina, kreipdamasi į publiką su duktės parašyta žinute, kurioje buvo kritikuojamas atsainus valstybės požiūris į talentingus kūrėjus.

Metams bėgant aiškėjo, kad nėra lengvas šis kryžius. Kad ir medinis, bet nešamas jis tūkstantmečius. Bet kaipgi ištverti auksinio kryžiaus svorį ir jo kalbėjimą. Baugu.Dešimtoji nominacija – scenografas ir kostiumų dailininkas. Scenografė Aleksandra Jacovskytė „Auksinį scenos kryžių“ įteikė Juozui Statkevičiui – už kostiumus ir grimą Leo Fall operetei „Madam Pompadur“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras), spektakliui „Publika“ pagal Federico García Lorcos pjesę (Teatras „Utopia“), šokio spektakliui „Ana Karenina“ pagal Levo Tolstojaus romaną ir A. Šnitkės muziką (Anželikos Cholinos šokio teatras). „Man reikėjo laukti ne trejus, o visus 18 metų. Kartais reikia padaryti 60 spektaklių, kad būtum pastebėtas. Norėčiau pasiūlyti ministerijoms atskirti – kostiumą, scenografiją ir grimą. Turėtų būti kotletas atskirai, musės atskirai. Nors ne dėl „kryžiaus“ dirbau, bet lygiavos grožio ir talento srityse negali būti“, – kalbėjo J.Statkevičius. Jam palikus sceną salė tylos minute pagerbė anapilin iškeliavusius bičiulius ir kolegas.

Vienuoliktoji nominacija – pagrindinio vaidmens aktorius. Apdovanotas buvo Darius Gumauskas – už Aktoriaus vaidmenį spektaklyje Maksimo Gorkio „Dugne“ (Oskaro Koršunovo teatras). Jam „kryžių“ uždėjo kolega Valentinas Kirejevas. „Galvojau pajuokausiu, bet kai parodė visus tuos žmonės, pasijutau kaip dulkė visame šiame reikale, ačiū“, – sakė D.Gumauskas.

Dvyliktoji nominacija – pagrindinio vaidmens aktorė. „Auksinį scenos kryžių“ įteikė praėjusių metų laureatė ir viena iš ceremonijos vedėjų Toma Vaškevičiūtė. Jis atiteko Eglei Mikulionytei – už Antigonės vaidmenį spektaklyje Aušros Marijos Sluckaitės „Antigonė Sibire“ (Kauno valstybinis dramos teatras). „Tai – tarsi antras įkvėpimas mano amžiaus grupei. Dėkoju visiems, žiūrovams, jūs esate mano šeima, ačiū visiems, ko nepasiekia rampos šviesos, visus jus labai myliu, ačiū“, – kalbėjo E.Mikulionytė.

Artėjant ceremonijos kulminacijai režisierė Galina Dauguvietytė įteikė Boriso Dauguviečio „auskarą“. „Man teatro diena kiekviena diena. Prieš daug metų aš gimiau teatre, užaugau teatre, subrendau teatre, bet pasenau ne teatre. Bet ta jaunystė, tas teatras liko manyje kaip vaistas. Ir kažkokia aš ne tokia, matyt, ne tokia kaip kiti. Vyrus labiau mylėjau negu moteris. Senelį mylėjau labiau nei močiutę, vyrą mylėjau labiau nei uošvienę, tėvą mylėjau labiau nei mamą. Džiaugiuosi, kad jis neužmirštas, tai mano didžioji meilė. Man tas „auskaras“ labai brangus. Šįkart jį skiriu Cezariui Graužiniui už Europos ir Lietuvos teatro tapatybės paiškas“, – sakė B.Dauguviečio duktė. Šiuo metu C.Graužinis gastroliuoja Graikijoje. „Geriau jau būtų dažniau namie“, – juokavo G.Dauguvietytė.

Tryliktoji, paskutinioji nominacija – geriausias 2010-ųjų metų spektaklis. Šį apdovanojimą A.Sakalauskas pakvietė įteikti pats save. Geriausiu spektakliu tituluotas Oskaro Koršunovo „Dugne“. „Aktorius – tai skamba išdidžiai“, – O.Koršunovo žodžius perdave spektaklio aktoriai.

Garbingiausias apdovanojimas, padėka už viso gyvenimo kūrybą atiteko legendinei Barborai Radvilaitei – Rūtai Staliliūnaitei. Salė aktorė sveikino atsistojusi. Deja, pati ji į apdovanojimus atvykti negalėjo. „Metams bėgant aiškėjo, kad nėra lengvas šis kryžius. Kad ir medinis, bet nešamas jis tūkstantmečius. Bet kaipgi ištverti auksinio kryžiaus svorį ir jo kalbėjimą. Baugu. Tad prašau mūsų teatro jaunąjį direktorių padėti nešti, kad neparklupčiau. Dėkoju už likimo dovaną. Tebūnie šventės naktis artistiškai išradinga, užsimiršimo pilna, o rytas tegu auš viltingas, nuolankiai, Rūta“, – garso sveikinimu į publiką kreipėsi R.Staliliūnaitė. Jos apdovanojimą perduoti įpareigotas buvo Kauno valstybinio dramos teatro meno vadovas Egidijus Stancikas.