Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Panevėžio J.Miltinio teatras žada „driokstelėti“ su K.Zanussiu ir S.Aleksijevič

Spektaklis „Vedybos“
J.Miltinio dramos teatro nuotr. / Juozo Miltinio teatre
Šaltinis: BNS
1
Skaitysiu vėliau
A A

Pastaraisiais metais labiau vidiniais nesutarimais nei premjeromis garsėjęs Panevėžio Juozo Miltinio teatras šiemet žada „driokstelėti“ pasaulyje garsiais vardais ir ambicingais projektais.

Garsaus Lenkijos kino ir teatro grando Krzysztofo Zanussio režistuotas spektaklis, Nobelio premijos laureatės baltarusių rašytojos Svetlanos Aleksijevič viešnagė, Kijevo nacionalinio teatro meno vadovo Stanislavo Moisejevo darbas, pirmą kartą dviejų šalies teatrų statomas bendras spektaklis – šie projektai įrašyti į 2016 metų J.Miltinio dramos teatro koncepciją.

Naujasis teatro vadovas Linas Zaikauskas garantuoja, kad šešios koncepcijoje numatytos premjeros įvyks, ir tikisi, kad pavyks įgyvendinti be jų dar suplanuotą aibę projektų su miesto mokyklomis, galerijomis, kino teatrais, ligoninėmis ir t.t.

Kovą teatras minės 75 metus, kai jaunas, ambicingas režisierius Juozas Miltinis Panevėžio dramos teatre pastatė pirmą savo spektaklį, 1941 metų kovo 15 dieną įvyko jo premjera. Todėl kovo 18-ąją teatre numatyta spektaklio „Lietaus dievas“ premjera. Pjesę rašo Alvydas Šlepikas, režisuos Julius Dautartas.

Pasak L.Zaikausko, kovą Panevėžyje turėtų skambėti vienas žodis „Miltinis“.

„Įsivaizduokime, kad visas Panevėžys kovo mėnesį gyvena miltiniška dvasia. Kino teatras „Garsas“ rodo filmus su režisieriumi J.Miltiniu ir jo aktoriais, Fotografijos galerija rengia jų portretų parodą, Kraštotyros muziejus panardina į 1940-ųjų Panevėžį. Koncertuose skamba 1930-ųjų Paryžiaus šlageriai. Bibliotekoje vyksta diskusijos apie teatrą (...). Laisvės aikštės kavinių, parduotuvių, fotostudijų languose – Miltinis, Miltinis, Miltinis“, – rašoma koncepcijoje.

Balandį teatras ketina pamėti Černobylio atominės elektrinės katastrofos 30-ąsias metines spektakliu „Černobylio malda“ pagal S.Aleksijevič knygą. Teatro vadovas BNS sakė, kad su rašytoja jau sutarta, kad ji atvyks į Panevėžį pažiūrėti premjeros ir surengs susitikimą su skaitytojais.

Balandžio pradžioje mieste laukiama ir garsaus režisieriaus K.Zanussio. Jis balandžio 8-11 dienomis atvyks pažiūrėti panevėžiečių spektaklių ir atsirinkti aktorių savo pastatymui.

– Dėl visų premjerų jau sutarta, – interviu BNS sakė L.Zaikauskas. – Dėl vienintelio spektaklio „Lavina“, kur bendra produkcija su Šiaulių dramos teatru, dar reikia paduoti paraiškas dėl finansavimo. Jeigu staiga neduotų Kultūros taryba finansavimo, nors labai tikiuosi, kad duos, nes tai pirmas toks Lietuvoje atvejis, kada dviejų skirtingų miestų teatrai susijungia į koprodukciją, ir Šiauliai atkristų, tai patys panevėžiečiai pasidarytume.

Pusė aktorių būtų šiauliečių, pusė – panevėžiečių, mes repetuotume laikotarpiu, kada teatrai neberodo spektaklių, tai yra birželio-rugpjūčio mėnesiais, dalį laiko praleistume Šiauliuose, dalį – Panevėžyje, padarytume bendrą spektaklį, apvežtume visą Lietuvą. Jeigu pamatysime, kad išvaidinome, dedame tašką ir nurašome, jeigu turime pasisekimą, stengiamės jį laikyti ir retkarčiais tai Šiauliuose, tai Panevėžyje, tai kituose Lietuvos miestuose vaidintume.

– O su K.Zanussiu jau sutarta?

– Šimtu procentų jau sutarta. Jis atvažiuoja balandžio 8-11 dienomis į Panevėžį žiūrėti aktorių, tuo metu kino teatras „Garsas“ daro jo trijų filmų retrospektyvą ir susitikimą su juo. Jis žiūrės spektaklius, o panevėžiečiai žiūrės jo filmus. Paskui rugpjūčio antroje pusėje visi pagrindiniai aktoriai važiuoja pas jį į Lenkiją, jis turi dvarelį prie Varšuvos, kur visi gyvens, valgys ir repetuos. Po to atvažiuos į Panevėžį, pora savaičių darbo – ir išleidžiame spektaklį rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje.

– Kaip pavyko jį įkalbėti? O gal nereikėjo stengtis?

– Nereikėjo stengtis. Jis mano – labai senas, geras bičiulis.

– Skaitant Jūsų koncepciją susidaro įspūdis, kad bandote „pritrenkti“ garsiais vardais: K.Zanussi, S.Aleksijevič, Kijevo meras Vitalijus Kličko. Kodėl?

– Man atrodo, kad garsūs žmonės yra ką nors savo gyvenime padarę labai gero. K.Zanussis yra padaręs gerų filmų, S.Aleksijevič – parašiusi gerų knygų, ir supažindinti miestą, o tikiuosi, ne tik miestą, bet ir Lietuvą, su jais, su jų kūryba yra gana svarbi užduotis ir misija mano kaip teatro vadovo, mūsų visų kultūros darbuotojų.

Kodėl ši koncepcija gimė? Todėl, kad Panevėžys, būkime atviri, yra provincija, visi susiskaldę, kaip katinai vaikščiojantys patys sau. Labai kilo noras visus sujungti, tiek mažai tos inteligentijos Panevėžyje, todėl norisi apjungti ją, kad pradėtume veikti kartu. Kol kas dauguma entuziastingai pažiūrėjo į tą projektą.

– Ar tikitės, kad garsūs svečiai atgaivins susidomėjimą teatru?

– Taip, buvome ir kol kas esame Lietuvos teatrinio gyvenimo užribyje, nori nenori reikia tą buvusią šlovę bent kiek stengtis palaipsniui atstatyti. O gal ir pavyks. Aišku, kad garsūs žmonės tam padės.

– Iš kur ketinate gauti lėšų žvaigždėms?

– Jeigu iki šiol J.Miltinio teatras neturėjo nė vieno rėmėjo, tai kai sukūrėme šį projektą, pradeda atsirasti ir įmonių, verslininkų, kurie labai teigiamai pradeda į mus žiūrėti.

Manau, kad pasinaudosime rėmėjų pinigais. Taip pat tikimės parašyti projektus ir Kultūros tarybai, ir Švietimo ministerijai, ir Sveikatos apsaugos ministerijai bei paieškoti įvairiausių grantų ir Lietuvoje, ir Panevėžio savivaldybėje. Gal pavyks ir užsienyje rasti finansavimo, juk yra ir Europos Sąjungos programos.

Labai tikiu, kad dalį pinigų rasime, o dar labai tikiu tuo, kad entuziazmas ir pinigai, kurie skirti kaip biudžeto dotacija, duos rezultatą.

– Kokį teatrą radote atėjęs, ypač po pastarųjų penkerių metų?

– Nenoriu į šį klausimą atsakinėti.

– Kaip Jums pačiam sekasi bendrauti su kolektyvu? Jūsų pirmtakui nepavyko rasti bendros kalbos.

– Aš per trumpai dirbu, kad pasakyčiau, kaip sekasi. Dar eina tik antras mano darbo teatre mėnuo. Kol kas lyg viskas tfu tfu normaliai. Kaip bus toliau, sunku pasakyti.

– Ar kolektyvas neišsilakstė per tuos metus?

– Labai daug išsilakstė, labai daug išdraskyta, labai daug keistų dalykų yra, bet reikia pamažu ką nors keisti. Nenoriu jokių revoliucijų, noriu evoliuciniu būdu, o ne revoliuciniu keisti.

– Turite planų susigrąžinti darbuotojus į teatrą?

– Susigrąžinti turime planų, tik nenoriu kol kas pavardžių minėti. Šiuo metu vyksta derybos, kad grįžtų.

– Kviečiate užsienio režisierius, bet su kuo jie dirbs Panevėžyje?

– Su tais aktoriais, kurie yra, su tais ir dirbs. O su kuo aš dirbsiu? Irgi su tais pačiais dirbsiu.

– Muzikos ir teatro akademijoje buvo surinktas specialus kursas J.Miltinio teatrui. Ar laukiate jų?

– Pernai buvęs vadovas Romas Vikšraitis priėmė Anužių visą kursą į teatrą. Kai kurie jaunuoliai išėjo, didžioji dalis dar liko. Aš suprantu, kad visi, ypač jauni, labai nori Vilniuje gyventi, ir labai bijau, kad daugelis gali traktuoti Panevėžį tik kaip trampliną. Įmanoma, kad išeis dar daugiau jaunų žmonių. Jie visi nori Vilniaus.

Vakar (trečiadienį – BNS) buvo visuotinis susirinkimas, paklausiau, kam tikrai reikia butų, nes dabar bandau „pramušti“ porą butų savivaldybėje, vadinamojo socialinio būsto. Ir žinote, niekas iš jaunų žmonių nepuolė aktyviai mojuoti rankomis, kad jiems reikia. Tai man sukėlė didžiulį įtarimą, kad jie nelabai traktuoja šito teatro, kaip jų gyvenimo vietos.

O Eglės Gabrėnaitės kursas, kuris dabar išeis ir kuris tartum buvo rengiamas Panevėžio teatrui, pažiūrėjau vieną jų spektaklį, pažiūrėsiu kitus jų darbus, bet vėl, kiek žinau, to kurso viduje visi nori likti Vilniuje, niekas nenori į provinciją važiuoti. Tai bus tikrai labai didžiulė problema Panevėžiui, ir ne tik jam – ir Šiauliams, ir Alytui.

– Ko be aktorių trūksta J.Miltinio teatrui? Kur didžiausios skylės žioji?

– Kur skylės? Visur. Kur pirštą bebesi, į skylę pataikysi.

– Kas tuomet parašyta Jūsų trumpajame neatidėliotinų darbų sąraše?

– Pirmiausias siekis – išlipti iš skolų. Jos siekia apie porą dešimčių tūkstančių eurų. Turėjome gerokai daugiau, bet jau spėjome per gruodį dalį skolų panaikinti. Aktoriams ir visiems sakau, kad šis sezonas turi būti skolų grąžinimo sezonas, kad nuo kito sezono pradėtume normaliai finansiškai gyventi.

Teatras skolingas kai kuriems režisieriams, dailininkams, kurie statė spektaklius, parduotuvėms už drabužius, už įrangą. Niekam neskolingas visų sumų, bet vis neprimokėta, neprimokėta.

– Ačiū už pokalbį.

L.Zaikauskas pernai spalį laimėjo Kultūros ministerijos surengtą konkursą į Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovo pareigas. Su juo sudaryta penkerių metų darbo sutartis.

J.Miltinio teatrui Panevėžyje 2010-2015 metais vadovavo režisierius Romualdas Vikšraitis. 2011 metų gegužę teatro kolektyvas jam buvo išreiškęs nepasitikėjimą. Taikyti kolektyvo su teatro vadovu į Panevėžį ne kartą vyko ir parlamentarai, ir kultūros ministras, susidariusi padėtis ne kartą svarstyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai: 1
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min