Tyrimas pradėtas į policiją kreipusis Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijai (LANVA), kuri surinko 106-ių Linkomanija.net vartotojų, leidusių tinklu „Torrent“ atsisiųsti minėtą operacinę sistemą, IP adresus.

„Tyrimas pradėtas, šiuo metu vis dar renkame įrodymus. Kol kas nė vienas protokolas nesurašytas. Užklausas interneto paslaugų tiekėjams (IPT) jau esame pateikę, sulaukėme pirmųjų atsakymų, bet jie neišsamūs, tiksliname“, – naujienų portalui 15min.lt trečiadienį sakė Kauno Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos Prevencinio poskyrio viršininkas Dainius Trumpelis.

Paprašytas patikslinti, ar IPT neatsisako pateikti asmeninių vartotojų duomenų, nurodžius vien jų IP, D.Trumpelis tikino, kad tiekėjai neatsisako bendradarbiauti. „Mes jų prašome pateikti informaciją, kas yra sudaręs sutartį, bet, pavyzdžiui, gauname vardą, pavardę ir adresą, o sutarties sudarymo kopijos IPT nepateikia. Todėl prašome informaciją papildyti, patikslinti“, – aiškino D.Trumpelis.

Pareigūnas pabrėžė, kad kol kas renkama tik informacija apie tuos vartotojus, kurie gyvena šiam policijos komisariatui pavaldžiame rajone. „Grubiai skaičiuojant, tai sudaro apie penktadalį (iš 106-ių – aut. past.). Kitų miestų vartotojų duomenis perduosime atsakingiems komisariatams“, – teigė D.Trumpelis.

Jis vylėsi, kad pirmosios interneto piratų bylos teismą pasieks dar šiemet. „Manau, pirmosios bylos gali būti jau gruodžio pabaigoje, bet metų pabaigoje teismai uždaromi, taigi gali būti, kad bus perkeltos iki sausio pradžios“, – sakė pareigūnas.

Įrodymų gali nepakakti

D.Trumpelio teigimu, policija nekonfiskuos vartotojų kompiuterių, kad būtų įrodyta, jog būtent tas vartotojas siuntėsi ir leido kitiems siųstis bylą. „Įrodymams rinkti kompiuterių nekonfiskuosime – tam neturime galimybių“, – sakė jis.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, interneto teisės specialistas Liutauras Ulevičius teigia, kad tokiu atveju įrodymų gali nepakakti. „Kas ir ką turės įrodinėti, spręs teismas. Tačiau, mano supratimu, policijos reikalas būtų įrodyti, kad būtent tas vartotojas siuntėsi bylą. Teoriškai jie turėtų gauti teismo leidimą ir namuose tikrinti kompiuterius, interneto įrangą. Jei yra tik faktas, kad tas IP siuntėsi ar leido siųsti bylą, to nepakanka“, – sakė L.Ulevičius.

Jei yra tik faktas, kad tas IP siuntėsi ar leido siųsti bylą, to nepakanka, – sakė L.Ulevičius.IP adresas nurodo tik interneto paslaugos užsakovą, bet ne konkretų vartotoją ar kompiuterį, iš kurio informacija siunčiama.

„Imkime kitą, žiauresnį pavyzdį. Tarkim, kažkas įsilaužė į vartotojo kompiuterį ir per jį platino vaikų pornografiją. Pirma, policija turi kreiptis į teismą, kad gautų leidimą įeiti į privačią valdą ir patikrinti kompiuterį, ar iš tiesų jame yra tie failai, ar ten nėra kokių nors kenkėjiškų programų, tarkim, „trojanų“, per kurias galėjo būti vykdoma tokia veika vartotojui nežinant, ir panašiai. Tuomet pateikiamos ekspertų išvados ir daromas sprendimas dėl bausmės. Iš principo, manau, IP nėra pakankamas įrodymas“, – 15min.lt kalbėjo L.Ulevičius.

Danijos kovos su piratais organizacija „Antipiratgruppen“ lapkritį paskelbė, kad nebepersekios failų apsikeitimo tinklais besinaudojančių žmonių. Organizacija teigė nesugebanti surinkti svarių nusikalstamos veikos įrodymų. „Antipiratgruppen“ pralaimėjo visas bylas šalies Aukščiausiame Teisme, kuris nurodė, kad nesulaikytam nusikaltimo vietoje arba nepripažinusiam savo kaltės piratui byla negali būti iškelta.

L.Ulevičiaus nuomone, panaši situacija gali susidaryti ir Lietuvoje. „Bet kaip spręs Lietuvos teismai, nedrįsčiau spėti, gal suformuos kitokią praktiką, vis dėlto teisinė bazė nuo Danijos skiriasi“, – sakė jis.

„Platino“ ar „viešai paskelbė“?

Bausti Linkomanija.net vartotojus ketinama remiantis šįmet liepą priimtomis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisomis. Jose numatoma, kad autorių teisių saugomų kūrinių, taip pat kompiuterinių programų, duomenų bazių (ar jų dalies) „viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais“ užtraukia 1–2 tūkst. Lt baudą su šių kūrinių neteisėtų kopijų konfiskavimu.

Taigi jei nebuvo siekiama komercinių tikslų, galima bausti už „viešą paskelbimą“. Tuo tarpu už „platinimą“ galima bausti tik tuo atveju, kai buvo siekiama komercinių tikslų.

Linkomanija.net vartotojus šiuo atveju ketinama bausti už leidimą atsisiųsti dalį operacinės sistemos „Windows 7 Ultimate“.

Vis dėlto, L.Ulevičiaus teigimu, tai ir yra „viešas paskelbimas“, o ne „platinimas“. Paklaustas, ką tuomet atlieka Linkomanija.net, jis atsakė: „Šiuo atveju paskelbimą atlieka ir Linkomanija.net, skelbianti nuorodas į „Torrent“ bylas, ir vartotojas, leidžiantis iš jo atsisiųsti bylą.“