41-erių policininko svainis, kuris plūduriavo kartu su Toakai Teitoi, mirė nuo dehidratacijos, Toakai suprato, kad toks likimas gali ištikti ir jį patį.
Kaip vėliau pasakojo šį baisų įvykį išgyvenęs vyriškis, jam išsigelbėti padėjo du atsitiktiniai įvykiai: tropinė liūtis, dėl kurios jis turėjo geriamojo vandens, ir neprastas susidūrimas su rykliu.
„Kai jau buvau beprarandantis viltį būti išgelbėtas, atsitiko kai kas nepaprasto. Su medžiagos skiaute aš buvau užsidengęs galvą nuo saulės ir miegojau valtyje. Staiga pajutau, kad į valtį kažkas atsitrenkė, atsibudęs ir persisvėręs per valties kraštą pamačiau šalia savęs ryklį. Tuomet apsidairiau ir netoliese išvydau gelbėtojus. Negalėjau patikėti savo akimis. Aš jiems pamojavau ir jie atplaukė manęs gelbėti. Jeigu tas ryklys nebūtų manęs pažadinęs, gelbėtojai manęs tikriausiai ir nebūtų pamatę“, – žurnalistams pasakojo prie Maršalo salų išgelbėtas Toakai Teitoi.
„Mes turėjome pakankamai maisto ir lengvai galėjome pasigauti žuvies, vienintelė problema buvo ta, kad neturėjome ko gerti“, – pasakojo T.Teitoi.
Prieš šį įvykį T.Teitoi su savo žmonos broliu plaukė į Kiribatį (salų valstybė Ramiajame vandenyne, Okeanijoje, – red.past.), kur jis turėjo būti prisiektas policininku. Netrukus po ceremonijos, vyriškis per atsitiktinumą nusprendė pasižiūrėti tikrais faktais paremtą filmą apie keturis žmones, kurie, pasimetę jūroje, plūduriavo šešias savaites. Tuomet T.Teitoi dar net nenumanė, kad netrukus jo laukia panaši patirtis.
Vyriškis kartu su savo žmonos 52-ejų broliu Lelu Falaile sėdo į nedidelę motorinę valtį ir išplaukė į gretimą salą, iš kurios turėjo vykti namo. Vos dvi valandas turėjusi trukti kelionė gerokai prasitęsė po to, kai, nusprendę sustoti pažvejoti, du vyrai užsnūdo. Pabudę jie pastebėjo, kad salos jau nebesimato, netrukus baigėsi ir benzinas.
„Mes turėjome pakankamai maisto ir lengvai galėjome pasigauti žuvies, vienintelė problema buvo ta, kad neturėjome ko gerti“, – pasakojo T.Teitoi.
Netrukus abu vyrai pradėjo kentėti nuo dehidratacijos, T.Teitoi pradėjo melstis, o jo kompanionas tiesiog gulėjo valtyje. Praėjus 5 savaitėms T.Teitoi svainis mirė.
„Kai svainis mirė, aš atsiguliau šalia jo ir pragulėjau visą naktį, taip norėjau jį pagerbti. Kitą rytą jo kūną aš nuleidau į vandenį“, – prisimena T.Teitoi.
Vos po 24 valandų prasidėjo tropinė liūtis, trukusi keletą dienų. Vyriškiui pavyko prisikaupti daug vandens, kuris išgelbėjo jo gyvybę.
Likus dviem savaitėm iki išgelbėjimo, T.Teitoi rimtai sunerimo dėl savo gyvybės.
„Tuo metu turėjau tik dvi pasirinkimo galimybes: arba mane suras ir išgelbės, arba manęs laukia svainio likimas. Mano gyvenimas jau nebepriklausė nuo manęs“, – pasakojo T.Teitoi.
Ramiajame vandenyne plūduriuojantis vyriškis nuolat meldėsi, kad jį kas nors pastebėtų. Tuo metu jis valgė žalią žuvį, nes kitokio maisto jau nebeturėjo.
Galiausiai išgelbėtas T.Teitoi prisipažino daugiau niekada gyvenime neplauksiantis su valtimi.
