Tikimasi, kad šio marsaeigio surinkti duomenys leis žmonėms kada nors nusileisti raudonojoje planetoje.
Kanaveralo kyšulio 41-ojo kosminių startų komplekse į kosmosą paleista Marso mokslinė laboratorija (Mars Science Laboratory, MSL) 2012 metų rugpjūtį turėtų pasiekti kelionės tikslą – Marsą. Marsaeigis tirs, ar raudonoji planeta kada nors buvo tinkama atsirasti ir plėstis gyvybei.
Šis naujausias NASA sukurtas marsaeigis yra apsiginklavęs 10 skirtingų prietaisų, su kuriais gali gręžti, kasti, lazeriu skaldyti uolas. Visa ši ekipiruotė bus naudojama renkant duomenis apie Marso planetą. Gauta informacija padės mokslininkams geriau suprasti planetos atmosferą ir planuoti žmogaus pilotuojamą misiją į Marsą.
„Kad žmones saugiai nusiųtume ir sugrąžintume iš Marso, turime gerai žinoti šios planetos paviršiaus ypatybes“, – sako MLS tyrėjas Dougas Mingas.
Tyrėjas taip pat akcentuoja, kad „Curiosity“ sugebės nustatyti, kaip Marso paviršiumi sklinda dulkių audros, rašo space.com.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Marsaeigis „Curiosity“ |
Šios analizės rezultatai padės atsakyti į du svarbius ir mokslininkus dominančius klausimus: kaip Marso dulkių audros paveikia transporto priemones, jų techninę įrangą ir kiek yra nuodingos Marso audros.
„Kitas svarbus „Curiosity“ tikslas – nustatyti, ar Marse yra išteklių, kurie galėtų būti panaudoti žmogaus išsiuntimo į planetą misijos metu“, – teigia D.Mingas
Žmonių misijai Marse yra itin svarbus maistas. Planuojant misiją reikia žinoti, ar yra galimybė šioje planetoje užauginti valgomų augalų ar gyvūnų. Šią galimybę taip pat bandys ištirti NASA marsaeigis. Ši važinėjanti Marso mokslinė laboratorija turi specialų įrenginį, kuris išmatuos radiacijos kiekį, esantį ant raudonosios planetos paviršiaus.
NASA planuoja 2030 metais į Marsą nusiųsti žmogų, tačiau iki to laiko dar reikia atsakytį į daugybę klausimų.
