Kurį laiką JAV astronautams į kosmosą teks skraidyti Rusijos kosminiais laivais „Sojuz“, kuriuose viena vieta kainuoja daugiau nei 50 mln. JAV dolerių (123 mln. litų). Tokia padėtis tęsis, kol kuriai nors privačiai bendrovei pavyks sukurti komercinę raketą ir kosminį laivą, bendradarbiaujant su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).
Kaip manoma, toks kosminis laivas bus paruoštas pirmajam skrydžiui apie 2015 metus.
Kai „Atlantis“ ketvirtadenį nusileis kosminiame centre, esančiame Kanaveralo kyšulyje Floridoje, NASA taps priklausoma nuo Rusijos, kad galėtų išsipirkti vieną arba dvi vietas jos kosminiuose laivuose. Trečiąją vietą „Sojuz“ kapsulėje paprastai užima ją pilotuojantis rusų kosmonautas.
„Space Shuttle“ programos pabaiga reiškia, kad JAV astronautams rečiau teks dirbti tiesioginį darbą – skraidyti į kosmosą.
„Be abejo, tai sunku, nes mes visus savo gyvenimus pašventėme skrydžiams į kosmosą“, – astronautas veteranas Steve'as Robinsonas, dalyvavęs keturiose „šatlų“ misijose, sakė naujienų agentūrai AFP.
Per 30 metų vykdytą programą NASA pastatė penkis pirmuosius pasaulyje daugkartinio naudojimo erdvėlaivius: „Atlantis“, „Challenger“, „Columbia“, „Discovery“ ir „Endeavour“.
Tačiau iki mūsų dienų išliko trik trys iš jų, nes „Columbia“ ir „Challenger“ buvo prarasti per katastrofas kartu su įgulomis.
Tačiau JAV išgyvenant biudžeto krizę prezidentas Barackas Obama nusprendė nutraukti šią programą ir sutaupyti daug lėšų: kiekviena iš 135 „šatlų“ kainavo apie 450 mln. JAV dolerių.
B.Obama pernai taip pat atšaukė projektą „Constellation“, pagal kurį ketinta iki 2020 metų dar kartą išlaipinti JAV astronautus Mėnulyje. Planuota, kad šis šis projektas bus įgyvendinamas šešerius metus ir kainuos 97 mlrd. JAV dolerių.
Astronautė Shannon Walker, kaip ir dauguma jos kolegų JAV kosminėje agentūroje, neslepia liūdesio dėl „Space Shuttle“ programos pabaigos.
„Tai apmaudu, tačiau žinau, kad „šatlų“ programą užbaigti buvo teisinga“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP.
„Jeigu norime imtis kitokių darbų, mums reikalingi kitokie kosminiai aparatai“, – pridūrė Sh.Walker, kuri yra skridusi „Soyuz“, tačiau niekada neskraidė erdvėlaiviais.
Dabartinį pereinamąjį laikotarpį, kuris veikiausiai truks apie trejus metus, astronautė lygina su periodu „po „Apollo“ programos pabaigos iki „šatlų“ programos pradžios“, ir tikisi, kad jis atvers naują JAV pilotuojamųjų kosminių skrydžių erą.
