Kai kuriuose Europos regionuose gali nelikti gyventojų

Pasak Berlyno populiacijos ir vystymosi instituto mokslininkų, jeigu nevyktų imigracija, Europos Sąjungos (ES) gyventojų iki 2050 metų sumažėtų maždaug 52 mln. – Bendrijoje tada iš viso gyventų apie 447 mln. žmonių.

Išsamią ataskaitą apie Europos demografinę ateitį paskelbę su žurnalu apie gamtą „GEO“ bendradarbiaujantys ekspertai teigė, kad kai kurie Lenkijos, Rytų Vokietijos, šiaurinės Ispanijos ir pietinės Italijos regionai gali visiškai ištuštėti.

Geriausia demografinė ateitis numatoma Islandijai, Šveicarijai ir Švedijai, o daugiausiai problemų gresia Rumunijai, Bulgarijai ir Lenkijoje, sakė tyrėjai, kurie šias išvadas padarė išnagrinėję 24 rodiklius.

Pasak ataskaitos, ES kiekvienai moteriai vidutiniškai tenka 1,5 vaiko, todėl kiekvienos tolimesnės kartos narių skaičius yra 25 proc. mažesnis negu ankstesnės. Iki 2050 metų bendras amžiaus vidurkis 27 Bendrijos šalyse padidės dešimčia metų. Šie skaičiai kelia nerimą kai kuriems ekonomistams.

„Dėl mažėjančio darbingo amžiaus žmonių skaičiaus ir didesnių išlaidų pensijoms bei sveikatos apsaugai mums sunku važytis su kitais greičiau besivystančiais pasaulio regionais“, – sakė žurnalo „GEO“ ekspertai.

Mokslininkai perspėjo, jog kai kurie Europos regionai yra pasmerkti ištuštėti.

„Neabejotina, kad artimiausiais metais kai kuriuos regionus Ispanijos šiaurėje, Italijos pietuose, Bulgarijoje ir Rytų Vokietijoje žmonės visiškai apleis“, – sakė Berlyno populiacijos ir vystymosi instituto direktorius Reineris Klingholzas.

„Žmonės išvyksta dėl tam tikrų priežasčių, jų negalima priversti grįžti atgal“, – pridūrė mokslininkas. Pasak jo, kai kuriuos regionus geriausiai palikti likimo valiai, o kitus, ypač didesnius miestus, vystyti sparčiau.

Gyventojų skaičiaus mažėjimas ypač paveikė Vokietijos rytinę dalį. Nuo 1989 metų, kai buvo sugriauta Berlyno siena, iš Rytų Vokietijos išvyko daugiau nei 1,5 mln. menkai apmokamą darbą dirbančių arba visiškai jo netekusių gyventojų, daugiausiai moterų. Pažymėtina, kad kai kuriuose žmonių apleistuose rajonuose vėl apsigyveno vilkai.

Kita vertus, kaip pažymėjo R.Klingholzas, atsiranda daugiau vietos želdyti miškus, kurie šaliai gali padėti kovojant su klimato permainomis.