Pilotams patariama niekada neskristi pro pelenų debesį dėl didžiulių problemų, kurias šie gali sukelti lėktuvams. Pirmiausia pelenų dulkės gali užkimšti aviacinius lėktuvų mechanizmus ir lemti variklio gedimus bei jų sustojimus. Be to, pelenai taip pat gali sugadinti lėktuvo ventiliacinę, hidraulinę, elektroninę ir aerodinaminių duomenų sistemas. Mažiausiai, kas gali nutikti lėktuvui, praskridusiam pro ugnikalnio pelenų debesį, – gali būti pažeisti jo paviršių dengiantys dažai, langai, rašo Sky.com
Buvęs oro linijų „British Airways“ pilotas Ericas Moody žino, ką reiškia patekti į pelenų debesį. Vienas iš jo pilotuojamų lėktuvų patyrė didžiąją dalį išvardytų gedimų. 1982 m. birželį E.Moody pilotavo lėktuvą „Boeing 747“, kuris skrido iš Kvala Lumpūro į Pertą (Australija), kai virš Javos netikėtai įskrido į pelenų debesį, susidariusį išsiveržus Galungungo ugnikalniui.
„Buvo labai baisu. Užsiteršę sustojo visi keturi lėktuvo varikliai. Jie nedirbo 14–15 minučių ir mes nesupratome, kas vyko, – sakė pilotas „Sky News“. – Buvo tamsu, matėsi tik Šv.Elmo ugnys – šviečiančios taškinės elektros iškrovos ant orlaivio sparnų. Bandėme rasti šias iškrovas lėmusį debesį, bet nežinojome, kad tai buvo ugnikalnio pelenų debesis.“
„Mes sklandėme su lėktuvu apie 80 jūrmylių ir tuomet pradėjome leistis. Lėktuvo įgulai paleisti variklius pavyko tik nusileidus iš 11 kilometrų iki 3,5 kilometro aukščio. Būtent tada mums pavyko ištrūkti iš pelenų debesies. Visą naktį buvo tamsu“, – pasakojo pilotas.
E.Moody pilotuojamo lėktuvo išgyvenimai svariai prisidėjo prie tyrimų apie ugnikalnio pelenų debesų įtaką lėktuvams. Visame pasaulyje buvo įsteigti vulkaninių pelenų konsultavimo centrai.
„Įskristi į ugnikalnio pelenų debesį yra taip pat mirtina, kaip ir skristi apledėjusiu lėktuvu, – tvirtina pilotas E.Moody. – Visi žino, kaip tai pavojinga.“
