K.Skrickis pataria naudoti sertifikuotas, legaliose prekybos vietose įsigytas pirotechnikos priemones ir griežtai laikytis instrukcijų. „Griežtai laikytis instrukcijose numatytų reikalavimų: paruošti fejerverką šūviui ir saugiu atstumu atsitraukti nuo paruoštos šauti pirotechnikos priemonės arba fejerverkų“, – teigia jis.
Pažeista pakuotė – pavojaus signalas
Pagal keliamą pavojų fejerverkai skirstomi į keturias kategorijas. Paklaustas, kokie fejerverkai laikomi pavojingiausiais, pirotechnikos specialistas V.Butrimas sako, kad pavojingiausi – ketvirtos kategorijos, tačiau jie skirti naudoti tik pirotechnikams, baigusiems specialius kursus.
„O šiaip, manau, kad bet koks pirotechnikos gaminys – nesvarbu, ar jis pirmos, antros, ar trečios kategorijos – savotiškai pavojingas. Bet, norint išvengti sužalojimų, žmogui reikia tvarkingai perskaityti naudojimo instrukciją ir tą gaminį naudoti taip, kaip nurodyta“, – pabrėžia V.Butrimas.
Jo teigimu, naudoti pirotechnikos gaminį nesaugu, jei pažeista pakuotė arba gaminys buvo nukritęs. „Kai susispaudusi tūtelė kampe, jei tai – daugiašūvė baterija. Arba jei raketa – kai koks nors plastmasiukas nukritęs, jau atlūžęs. Tokie vizualiniai ženklai rodo, kad gaminiai jau nebetinkami naudoti“, – tvirtina specialistas.
Nepalikite degių daiktų balkone
Anot K.Skrickio, saugiausios yra tos pirotechnikos priemonės, kurios turi tvirtą pagrindą, taip pat daugiašūvės baterijos. „Jos yra saugesnės dėl to, kad yra mažiausia tikimybė, jog pakryps, nugrius, apvirs ir nuskris ne ten, kur mes taikėme“, – paaiškina jis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo teigimu, dėl fejerverkų kyla palyginti mažai gaisrų. Kadangi fejerverkas atsitiktinai gali pataikyti į balkoną, kai esame išvykę svečiuotis pas gimines, K.Skrickis pataria atviruose balkonuose nepalikti degių daiktų.
Jis taip pat primena, kad pirotechnikos priemones draudžiama naudoti arčiau nei 30 metrų nuo mokyklų, gydymo, reabilitacijos įstaigų.
