Skaitmeninė, interaktyvi garsiojo 16-ojo amžiaus paveikslo versija yra viena iš 61 kopijos, kuriose gyvybė buvo įkvėpta klasikiniams ir senovės meno kūriniams. Šios naudojantis aukštosiomis technologijomis sukurtos kopijos demonstruojamos Pasaulio klasikinio meno interaktyvioje parodoje, kuri praėjusią savaitę buvo atidaryta Pekine.
Šias senųjų meistrų ir garsių šiuolaikinių menininkų kūrinių replikas sukūrė viena Pietų Korėjos galerija. Parodos organizatorius Wang Hui sakė, kad jai į Kiniją atvežti prireikė dvejų metų ir didelių investicijų.
„Ypatinga tai, kad pirmą kartą vienoje parodoje sulietos 3D technologija, holografinė technologija ir balso atpažinimo technologija“, – sakė jis.
Kaip ir originalas Luvre Paryžiuje, skaitmeninė „Mona Liza“ yra pagrindinė atrakcija. Ji kalbasi su lankytojais, kurie klausinėja amžiaus ir apie jos gyvenimą, jiems pamoja.
„Sveiki, aš esu Mona Liza. Malonu su jumis susipažinti“, – sako ji mandarinų kalba.
„Paskutinė vakarienė“ yra dar vienas L.da Vinci paveikslas, atgijęs šioje parodoje. Plazminėje drobėje Jėzus vaikštinėja ir kalbasi su apaštalais.
Parodoje yra multimedijos žaidimas su realaus dydžio antikinių graikų ir romėnų dievų statulų kopijomis. Dievai giriasi savo dorybėmis ir grožiu, demonstruoja visokias pozas.
„Čia jie gyvi ir juda. Tai stebina ir yra gyva“, – sakė vienas parodos lankytojas, kuris koledže studijavo meną.
Paroda siekia pademonstruoti meną naujai ir bando atsakyti į vieną labiausiai kankinamų klausimų pasaulyje: ką slepia Monos Lizos šypsena?
Į šį klausimą skaitmeninė Mona Liza yra užprogramuota atsakyti pasakojimu apie tai, kaip ji po vaiko mirties pastojo, ir apie savo gyvenimo vargus bei džiaugsmus.
Ji taip pat pripažįsta, kad daugeliui žmonių jos šypsena atrodo paslaptinga.
