Pirmąjį kartą keisti pėdsakai prie minėto ežero buvo pastebėti devintajame dešimtmetyje, juos aptiko geologų ekspedicijos nariai.
Vėliau vykusių ekspedicijų nariai taip pat yra pastebėję smėlyje paliktus pėdsakus, kai kurie jų nuo ežero buvo nutolę net pusantro kilometro. Smėlis atrodė taip, tarsi sausuma šliaužiojo gigantiški ropliai. Kai kuriose vietose smėlis atrodo išgulėtas.
Mokslininkai atmetė versijas, kad pėdsakus smėlyje paliko žmonės, sausumos gyvūnai arba juos suformavo ežero bangos ar vėjas.
Šią vasarą prie ežero įvairius tyrimus atliko rašytojo ir visuomenės veikėjo Igorio Grišino vadovaujama grupė. Pasitelkusi naujausią techniką, ji mėgino aiškintis, kas palieka pėdsakus.
I.Grišinas žiniasklaidai pasakojo, kad tyrinėjant ežero dugną buvo pastebėti tokie pat pėdsakai.
Be to, ant ežero kranto pastebėti išstumdyti akmenys, kai kuriose vietose telikusios mažos įdubos.
„Atrodo, kad kai kur akmenys tiesiog dingo. Paieškoję informacijos išsiaiškinome, kad priešistoriniai vandens gyvūnai rydavo akmenis, nes be jų negalėdavo suvirškinti maisto“, – pasakojo I.Grišinas.
2010 metais netoli ežero buvo aptikti kaulai, kurie, kaip aiškinama, negali būti jokio Mongolijoje gyvenančio gyvūno.
