„Dvi ekspedicijos – Rusijos „Luna-Glob“ ir Rusijos bei Indijos „Luna-Resource“ – bus atliktos 2012–2014 metais. Tai bus mūsų pasirengimas kitam šio dešimtmečio Rusijos programos žingsniui – pargabenti lakių Mėnulio medžiagų į Žemę. Tai nelabai lengvas uždavinys, sakė jis radijo stoties „Echo Moskvy“ laidoje.
Pasak L.Zeliono, vandens ledo ir kitų lakių medžiagų daugiau yra Mėnulio ašigaliuose.
„Tačiau vandens ten nedaug. Mums kyla klausimas, iš kur jis ten atsirado? Medžiagų galėjo atnešti nukritusios kometos ir asteroidai arba jų atsirasti Mėnulio paviršiui sąveikaujant su Saulės vėjo dalelėmis“, – pažymėjo jis.
Mokslininkas pridūrė, jog Rusija, atsižvelgdama į tai, kad jau daug nuveikė minkšto nutūpimo ant dangaus kūnų srityje, nusprendė sukurti savo Mėnulio programą ir tiesiogiai tirti Mėnulio medžiagą, nes joje yra ir Mėnulio, ir Žemės, ir Saulės sistemos, ir Visatos istorijos pėdsakų.
Kosmoso tyrimų instituto direktorius sakė, jog projekte „Luna-Glob“ numatoma, kad bus sukurtas Rusijoje orbitinis ir nutupiantis aparatas. „Jis nutūps Mėnulio Pietų ašigalyje. Šio aparato prietaisai bus iš įvairių šalių, daugiausia iš Europos“, – sakė jis.
L.Zelionas pažymėjo, kad Rusijos ir Indijos projekte „Luna-Resource“ Indija pateiks nešančiąją raketą ir pagamins orbitinį apartą bei 15 kilogramų sveriantį visureigį, kuris važinės Mėnulio paviršiumi. Rusija, pasak jo, pagamins nutūpimo aparatą su moksline aparatūra, sveriančia 35–40 kilogramų.
Projekto „Luna-Resource“ (Indijoje jis vadinamas „Chandrayaan-2“) moksliniai uždaviniai artimi projektui „Luna-Glob“.
„Abu nutupiantys aparatai tirs Mėnulio gruntą – regolitą ir Mėnulio medžiagas“, – sakė KTI direktorius.
