Naujausias atradimas potencialiai gali suteikti naujų priemonių tiek fiziniam, tiek emociniam skausmui (pavyzdžiui, patiriamam dėl socialinės atskirties) sumažinti. Tiesa, šis konkretus variantas nevalingai kelia šypseną – ar tikrai pakanka paprasčiausiai perskaičiuoti storą šūsnį banknotų, prieš atliekant skausmingą medicininę procedūrą?
Jei kam nors užsiminsite apie susitraukusius pensijos fondus, net nestipriai sumušto piršto skausmas gali tapti nepakeliamas.„Kai žmonėms labai subtiliu būdu primenami pinigai – pavyzdžiui, garsiai skaičiuojant valiutą – jie skausmingas situacijas suvokia kaip ne tokias skausmingas“, – sako tyrimų vadovė Minesotos universiteto Carleton vadybos mokyklos vartotojų psichologijos specialistė Kathleen Vohs. „Jūs galite tai įsivaizduoti tarsi savotišką įkrovą pozityvia energija prieš susiduriant su skausmu. Kadaise bėgdavau maratoną – man tikriausiai būtų pagerėję, jei kas nors būtų pakeliui kalbėjęs apie pinigus“, – su šypsena priduria mokslininkė.
Nors mokslininkai skausmą studijuoja daugybę metų, jie vis dar negali iki galo paaiškinti, kodėl skirtingų asmenų suvokiamas šio tipo diskomfortas gali taip stipriai skirtis. Pavyzdžiui, vertinant skausmo stiprį balų skalėje nuo 1 iki 10, vieno žmogaus ketvertas gali prilygti kito žmogaus aštuonetui. Netgi tas pats potyris tam pačiam asmeniui, pakitus aplinkybėms, gali jaustis daugiau arba mažiau skausmingas.
Savo atliktų tyrimų metu K.Vohs nustatė, kad galvojimas apie pinigus žmonėms suteikia savarankiškumo jausmą ir jie tampa mažiau linkę prašyti pagalbos arba ją siūlyti. Kitų autorių atliktose studijose rasta sąsajų tarp stipraus savivertės jausmo ir didesnio atsparumo skausmui. Būtent šio fakto suintriguota K.Vohs nusprendė patyrinėti, ar gali pinigai pakeisti žmonių skausmo pojūčio balansą.
Vieno iš eksperimentų metu ji ir kolegės studentams surengė pirštų vikrumo testą. Žmonės turėjo kuo greičiau suskaičiuoti 80 šimto dolerių kupiūrų arba 80 tokio pačio dydžio popieriaus lapelių. Vėliau buvo nustatyta, kad grynuosius pinigus skaičiavę asmenys, palyginti su skaičiavusiais popierių, jautė mažesnį skausmą, įmerkę pirštus į 50 laipsnių pagal Celsijaus skalę temperatūros vandenį.
Kito eksperimento metu pinigų skaičiuotojai jautė mažiau streso žaisdami kompiuterinį žaidimą, kuriame su kitais dviem žaidėjais turėdavo vienas kitam mėtyti virtualų kamuolį. Panašus žaidimas dažnai naudojamas atliekant tokio tipo studijas – paprastai, kai kiti žaidėjai pradeda į tiriamąjį nekreipti dėmesio, aktyvuojasi šio žmogaus smegenų fizinio ir emocinio skausmo centrai.
Tačiau nors pinigai ir pasižymi tokiu geru efektu, kartais jis suveikia priešingai. Pavyzdžiui, taip atsitinka, kai žmonėms kalbama apie pinigus, kurių jie neturi arba prarado. Kitaip tariant, jei kam nors užsiminsite apie susitraukusius pensijos fondus, net nestipriai sumušto piršto skausmas gali tapti nepakeliamas.
Siekdami suprasti pinigų galios prieš skausmą priežastį, tyrėjai paprašė studijos dalyvių įvertinti savo savigarbos, patrauklumo ir nuotaikos bei kai kuriuos kitus jausmus. Vienintelis aptiktas patikimas sąryšis egzistavo tarp to, kad turimi pinigai leido žmonėms jaustis stipresniems. Greičiausiai tai kaip savotiška priemonė susidoroti su bet kokiais netrukus atsirasiančiais negatyviais potyriais.
Ir priešingai – galvojimas apie jų išleistus pinigus jų savijautą silpnino, mažindamas gebėjimą susidoroti su skausmu. „Šie rezultatai yra revoliuciniai, – sako Evanstono Northwesterno universiteto (Ilinojus, JAV) socialinė psichologė Eli Finkel. – Jei realaus pasaulio skurdas atkartoja šias laboratorijos demonstracijas, tada socialinę atskirtį arba fizinį skausmą neturtingi žmonės jaučia skausmingiau nei turtingi.“
