„Saulės aktyvumas šį šimtmetį bus mažesnis, nei praeityje. Ji įžengė į mažiausią per 200 metų aktyvumo fazę“, – sakė mokslininkas.
Astronomai laukia, kad Saulės aktyvumas aukščiausią tašką pasieks 2012–2013 metais, tačiau jis bus žymiai silpnesnis, nei ankstesni aktyvumai, ir kol kas negalima kalbėti apie kokius nors stiprius žybsnius.
A.Solovjovas taip pat papasakojo, kad paskutinis didžiausias žybsnis Saulėje įvyko birželio 7 dieną, tačiau jis neturėjo jokios įtakos Žemei, nes buvo nukreiptas į priešingą pusę.
„Žybsnis buvo unikalus, nes tęsėsi 40 minučių. Didžiulė medžiagos masė buvo išmesta į aukštį, kuris prilygsta Saulės diametrui. Unikalus reiškinys“, – dalijosi savo stebėjimais A.Solovjovas.
Mokslininkas taip pat kritikavo kai kurių tariamų astronomų spekuliacijas, kad anksčiau ar vėliau Saulė gali sprogti. Pasak A.Solovjovo, žvaigždės laukia visiškai kitas likimas.
„Niekada Saulės tipo žvaigždės nesprogsta. Mes stebime daugybę Saulės tipo žvaigždžių: po 5 milijardų metų Saulė taps raudonąja milžine, paskui numes apvalkalą, vėliau virs baltąja nykštuke, atvės ir taps juodąja nykštuke“, – pasakojo mokslininkas.
