Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Šimpanzės kėsinosi į zoologijos sodo lankytojus

Švedijos mokslininkai apstulbo iš nuostabos, kai nustatė, kad šimpanzė Santino, gyvenantis Furuviko zoologijos sode, planuoja tam tikrus būsimus veiksmus, rašo britų dienraštis.
Šimpanzės
Šimpanzės / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Kaip pažymi „The Times“, kai 31-erių metų Santino pradėjo mėtyti akmenis į zoologijos sodo lankytojus ir tarnautojus, tai nelabai nustebino, juk vis dėlto jis patinas vedlys, ir natūralu, kad taip elgiasi. Tačiau mokslininkus sudomino tik tai, iš kur beždžionė gauna akmenų tuo metu, kai pamato ateinančius žmones.

Viskas paaiškėjo, kai zoologijos sodo darbuotojai patikrino šimpanzės valdas ir rado akmenų sandėlį. Pasirodo, „chuliganas“ rinko akmenis ir nešė juos į slėptuvę, kad vėliau būtų pasirengęs atakai.

Furuviko zoologijos lankytojams pasisekė, kad Santino buvo ne itin geras metikas, todėl nė karto jo mesti akmenys nesužeidė lankytojų. Tačiau, remdamiesi jo elgesiu, mokslininkai padarė išvadą, kad sąmoningumas būdingas ne tik žmonėms.

Zoologijos sodo darbuotojai patikrino šimpanzės valdas ir rado akmenų sandėlį.

Šimpanzės taip pat sugeba planuoti būsimus veiksmus ir suvokia laiko kategorijas – praeitį ir ateitį. Dar labiau nustebino tai, kad šimpanzė rengėsi atakoms slapčia nuo zoologijos sodo tarnautojų ir mokslininkų.

Kai pripažino mokslininkas iš Lundo universiteto Mathiasas Osvathas, kuris atliko tyrimą, Santino elgėsi labai apdairiai: kai tik pamatydavo, kad yra stebimas, liaudavosi rinkti akmenis ir apsimesdavo niekuo dėtas.

Pasak daktaro M.Osvatho, šimpanzės elgesys buvo pirmasis aiškus perspektyvinio planavimo liudijimas gyvūnijos pasaulyje.

Beje, kaip pažymi tyrėjai, Santino rengėsi atakoms, būdamas ramus, o mėtė akmenis į savo aukas susierzinęs. Tai gali būti įrodymas, kad šimpanzių sąmonė labai išsivysčiusi, pasirodo, jos gali analizuoti ir praeitį, ir ateitį, ir modeliuoti įvykius, kurie vyks.

Pasak mokslininko, šimpanzės gamtoje tikriausiai turi planuoti savo veiksmus dar geriau, nes tai susiję su kasdieniu sugebėjimu išgyventi esant sudėtingoms sąlygoms.

Šimpanzėms zoologijos sode niekada neiškyla pavojų, kurie gresia jų laukiniams gentainiams miške. Savo stebėjimus M.Osvathsas išdėstė mokslinio žurnalo „Current Biology“ paskutiniame numeryje.

Santino gimė Miuncheno zoologijos sode Vokietijoje 1978 metais ir buvo perkeltas į Furuviko zoologijos sodą, kai jam buvo penkeri. Ji tapo savo grupės lyderiu, būdamas 16 metų.

Gamtoje šimpanzės gyvena vidutiniškai 50 metų, nelaisvėje gali sulaukti ir 60-ties. Taigi Santino dar turi laiko tobulinti savo sugebėjimus planuoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius