Baigusios pagrindinį gyvavimo ciklą ir išeikvojusios savo kurą, tokios žvaigždės kaip Saulė virsta raudonosiomis milžinėmis, o vėliau miršta, nusimesdamos viršutinius sluoksnius. Neišsisklaido tik labai karšta šerdis, ši žvaigždės liekana vadinama baltąja nykštuke. Išsamiau apie žvaigždžių evoliuciją galite paskaityti čia.
Didžiosios Britanijos Voriko universiteto astrofizikai atrado keturias baltąsias nykštukes, aplink kurias skrieja buvusių planetų palaikai, rašo Dailymail.co.uk.
Pasinaudoję Hablo teleskopu mokslininkai atrado, kad dažniausiai ūke aplink šias numirusias žvaigždes randami elementai yra deguonis, magnis, geležis ir silicis. Šie keturi elementai sudaro ir apie 93 proc. Žemės.
Tai – įrodymas, kad mažas, tankias žvaigždžių liekanas supa jų „suvalgytų“ planetų „griaučiai“.
Viena iš šių žvaigždžių šiuo metu traukia planetos branduolio liekanas, kuriose gausu geležies, nikelio ir sieros.
Tyrimui vadovaujantis profesorius Borisas Gansicke‘as teigia, kad naikinantis procesas, kurio metu susidarė dulkių debesys aplink baltąsias nykštukes, kada nors įvyks ir mūsų Saulės sistemoje.
„Tai, ką mes stebime šių baltųjų nykštukių aplinkoje už kelių šimtų šviesmečių, gali būti tolima mūsų Žemės ateities vizija, – sako B.Gansicke‘as. – Kaip tokios žvaigždės kaip Saulė pasiekia savo gyvavimo ciklo pabaigą ir išnaudoja branduolinio kuro atsargas, jos išsiplečia ir tampa raudonosiomis milžinėmis. Kai tai nutiks mūsų Saulės sistemoje, po kelių milijardų metų, Saulė praris arčiausiai esančias planetas Merkurijų ir Venerą. Neaišku, ar šioje fazėje Žemė taip pat bus praryta, tačiau net jei ji išliks, jos paviršius bus išdegintas.“
Saulei virstant baltąja nykštuke, ji praras didžiąją dalį savo masės, ir visos planetos nutols. Tai gali destabilizuoti jų orbitas ir planetos gali viena su kita susidurti.
„Kietą paviršių turinčios planetos netgi gali subyrėti ir suformuoti daugybę asteroidų“, – įspėja astronomas.
