Bet jei aukso ir platinos Žemėje, mokslininkų paskaičiavimu, yra tiek, kad užtektų keturių metrų storio plutos sluoksniui – kurgi tie aukso ir platinos vandenynai?
Tyrėjai išsiaiškino, kad Žemėje kadaise buvo ir natūraliai susidariusių tauriųjų metalų. O milžiniškas brangiųjų metalų „papildymas“ į Žemę atklydo planetos formavimosi periodu, kai išsilydžiusi geležis nugrimzdo į besiformuojančios planetos centrą, paskui save nusivilkdama planetos formavimosi metu susidariusio aukso ir platinos lobyną.
Bristolio universiteto geologų vertinimu, 200 mln. metų trukusio meteoritų bombardavimo metu Žemėn nukrito maždaug 20 mlrd. tonų meteoritinės medžiagos, kurioje nemažą dalį sudarė auksas ir platina. Šios atsargos ir išsprendė planetos paviršiuje susidariusį brangiųjų metalų išteklių stygiaus problemą.
Tyrėjai Grenlandijos saloje paimtuose uolų mėginiuose (uolos susidarė ankstyvuoju Žemės formavimosi periodu) aptiko nepaprastai didelę volframo izotopo 182W koncentraciją, kokios modernesnių laikų uolienose neaptinkama. Todėl mokslininkai mano, kad vadinamosios „modernesnių laikų“ uolienos yra atkeliavusios iš kosmoso – tikėtina, jog jas į mūsų planetą dosniai papylė meteoritų lietūs.
Tyrimui vadovavo Bristolio Žemės mokslų mokyklos Izotopų grupės profesorius Timas Elliottas ir daktaras Matthiasas Willboldas.
„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis tauriųjų metalų, kuriais grįstos pasaulio ekonomikos ir daugelis kertinių pramonės procesų, Žemėje atsidūrė laimingo atsitiktinumo dėka, kai mūsų planetą kadaise subombardavo jungtinės asteroidų ir meteoritų „pajėgos“, – tvirtina M.Willboldas. – Norėtųsi pabrėžti, kad mūsų laboratorija yra pirmoji pasaulyje, kurioje pavyko sėkmingai atlikti tokius aukštos kokybės tyrimus.“
Žemėn nukritusi meteoritinė medžiaga gigantiškų konvekcijos procesų metu ištirpo planetos mantijoje, tačiau branduolio nepasiekė – maža to, vėliau iškilo kontinentų pavidalu. Juose susiformavo tauriųjų metalų rūdos santalkos, kurias žmonija ir eksploatuoja.
