Ar yra priklausomybė tarp žvejų skaičiaus valtyje ir laimikio?

Pomėgių statistika

Žvejų atsiųstų ataskaitų statistinė analizė parodė, kad pusė jų žvejoja karpius, 28 proc. – „basus“,  19 proc. – saulešerius. Net 34 proc. atsiliepusių į Misisipės universiteto profesoriaus prašymą pakomentuoti situaciją – absoliutūs vienišiai ir mano, kad tikra žūklė gali būti tik be kompanijos, kuri kelia vien nereikalingą triukšmą, 54 proc. mano, kad optimaliausia žūklė – dviese, nes žvejoti petys petin su kolega saugiau, vienas kitam gali padėti ištraukti laimikį, pasikeisti prie irklų, 9 proc. žvejoja trise ir problemos iš to nedaro, nes neteikia žvejų skaičiui valtyje ypatingos reikšmės ir mano, kad kimba tada, kai kimba,  2 proc. teigia, kad puikiausiai galima žvejoti ir keturiese, jei tik valtyje pakanka vietos, 1 proc. – nepraranda nuotaikos ne tik tada, kai valtyje penki žvejai, bet ir iš viso jų skaičiui neteikia jokios  reikšmės.
 
Įdomiausia, kad aukščiau minėta statistika nesikeičia suskirsčius atsiųstus atsakymus pagal tai, kokiu būdu žvejoja respondentai. Tiek muselininkai, tiek spiningininkai, tiek plūdinės ar karpių žūklės mėgėjai galvoja vienodai ir jų pozicija dėl žvejų skaičiaus valtyje pagal procentus pasiskirsto taip pat.

Liberalai pralošia
 
Deja, sugautų laimikių statistika rodo, kad liberalieji meškeriotojai pralošia prieš individualumą labiau vertinančius žvejus. Daugiausiai žuvų sugauna dviejų ir trijų meškeriotojų grupės, o toliau laimikiai mažėja proporcingai žvejų skaičiaus valties ekipaže padidėjimui. Matyt, tai galima paaiškinti tuo, kad dviejų ar trijų žvejų grupėse – vienas meškeriotojas yra lyderis, atliekantis žūklės vadovo vaidmenį ir perteikiantis kitiems savo patirtį bei pasidalinantis masalais, sutvarkantis reikiamai įrankius ir įnagius. Jei grupė didesnė, visiems aukle nepabūsi, todėl prasideda tam tikras chaosas, kurio metu partneriai kliudo vienas kitam žvejoti, elgiasi pernelyg triukšmingai ir, be jokios abejonės, sunkiausia – suderinti visų interesus. Žodžiu, situacija kaip pasakėčioje apie lydeką, gulbę, asilą ir mešką, bandžiusius iš vietos išjudinti vežimą, tačiau kiekvienas tempė į savo pusę ir nieko grupinio veiksmo dalyviams padaryti nepavyko.
  
Geriausių rezultatų pasiekia ir daugiausiai bei stambiausių žuvų sugauna vienišiai, kurie paprastai yra profesionalaus lygio meškeriotojai ir kurie nemėgsta jokių trukdžių. Juos iš pusiausvyros lengvai gali išvesti klausimas, kokią blizgę reikėtų naudoti norint šioje upėje sugauti ešerį? Šie žūklės meistrai lygina žūklę (ir visai pagrįstai – aut. pastaba) su meno rūšimi ir teigia, kad tikras kūrėjas kuria vienas, o įspūdžiais dalinasi prie židinio žvejų viešbučio bare. Būtent čia galima iš jo tikėtis sulaukti vertingo patarimo, bet prie vandens jis su jumis niekada nesileis kartu, o jei taip ir atsitiks dėl kokių nors aplinkybių, kurių neįmanoma pakeisti, tai poroje profesionalas užtruks lygiai tiek, kiek laiko reikės, kad jūsų budrumas atbuktų ir nepastebėtumėte, kaip naujas pažįstamas lyg dūmas ištirpo už upės vingio.

Žūklės schema

Misisipės universiteto profesorius Styvas Miranda, remdamasis žvejų atsakymais, pakankamai logiškai paaiškino priežastis, kodėl žvejų skaičius valtyje didėjimas tiesiogiai proporcingai veikia laimikių mažėjimą. Didėlesnės žvejų grupės žūklės schema skiriasi nuo produktyviau žvejojančių mažųjų grupių savo parametrais. Pirma, kuo didesnė žvejų grupė, tuo mažiau laiko ji žvejoja kuriame nors vandens telkinio plote, o tai reiškia, kad nuolat keičiant vietą, pražiopsomas kibimas. Antra, tinkamai nežvejojama perspektyviausiose vietose, kur telkiasi žuvys. Jei tik kelioliką minučių nekimba, gausioje komandoje tuojau atsiranda vienas, kuriam žūklė nusibosta ir jis spaudžia kitus „plaukti į geresnę vietą, kur ešerių iki kelių“.
  
Beje, profesorius pažymi, kad žvejų grupės dydis tiesiogiai lemia tai, kiek žuvų bus paleista atgal į vandenį ir kiek paimta suvalgyti. Vienišiai ir dviejų – trijų meškeriotojų grupės paleidžia atgal į gimtąją stichiją iki 75 proc. sugautų žuvų, didesnės grupės – iki 50 proc., o didelės grupės, iš vieno laivo žvejojančios krapius ir saulešerius, parsiveža į krantą iki 90 proc. ištraukto laimikio.