Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ką žinote apie žuvis ant jūsų stalo?

Žuvis ir druska
Fotolia nuotr. / Žuvis ir druska
Šaltinis: www.ozonas.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kai šeimos galva perka žuvį pietums turguje, o restorano šefas užsako ją naujo meniu patiekalams, vandenynų gelmėse atsiranda grėsmė išnykti ragaujamos žuvies rūšiai. Daugiau nei pusė pasaulio žuvies išteklių yra išeikvoti, dar trečdalis – pereikvoti arba ženkliai sumažėję. Prognozuojama, kad o po mažiau nei 40 metų komercinės žvejybos ir visai nebeliks. Lietuvos žvejai jau parduoda savo laivus, nes per pastaruosius metus sugaunamų žuvų kiekiai sumažėjo tris kartus.

Kiekvienas, kuris renkasi nykstančias ar prastomis sąlygomis užaugintas žuvis, tokias kaip tunas,  lašiša, ryklių mėsa, unguriai, paltusas, tropinės krevetės, tokiu būdu prisideda prie dar spartesnio jų nykimo. Šios žuvys restoranuose tapo nepakeičiamomis dėl būtent visuomenės norų formuojamos pasiūlos. Tačiau jeigu virtuvės šefai pirmenybę teiktų vietinėms, nenykstančioms žuvims, galėtų pakilti net virtuvės prestižas restorane: šviežia, vietinė produkcija, patikrinama kokybė. O skonių gurmanai būtų pamaloninti ar nustebinti plačiu vietos žuvies rūšių pasirinkimu.

Lietuvos gamtos fonde išleistame vadove „Ką žinote apie žuvį ant jūsų stalo?“ aptariama, kaip kiekvienas gali elgtis atsakingai ir savo pasirinkimu išgelbėti nykstančias žuvis

Lietuvos gamtos fonde išleistame vadove „Ką žinote apie žuvį ant jūsų stalo?“ aptariama, kaip kiekvienas gali elgtis atsakingai ir savo pasirinkimu išgelbėti nykstančias žuvis. Jei tik yra poreikis mėgautis įvairiomis jų rūšimis, jau šiuo metu yra galimybė domėtis veiksmais, padėsiančiais išsaugoti pamėgtus vandens gyvius. Esminė taisyklė – žinoti, kaip tikslingai pasirinkti žuvį.

Toliau pateikiamos minėto leidinio autoriaus, gamtosaugos eksperto Roberto Staponkaus patarimai, kuo visgi  pakeisti nykstančias žuvis. Viskas daroma dėl to,  kad šių ištekliai galėtų atsinaujinti.

„Otai niekur nėra aptinkami gausiai, tačiau tai  labai vertinama žuvis, dažnai gaudoma neršto metu. Oto filė siūlyčiau keisti didesnėmis upinėmis plekšnėmis, kurios yra dažnos mūsų vandenyse. Žinoma, niekas nežino, kaip mūsų priekrantė gali pasikeisti dėl iš Juodosios jūros atkeliavusio juodažiočio  grundalo. Nors jis įsikūrė mūsų vandenyse jau prieš  10 metų, tačiau tik dabar stebimas populiacijos  sprogimas. Blogiausios prognozės teigia, kad plekšnių gali smarkiai sumažėti per ateinantį dešimtmetį. Tiesa, pačio grundalo mėsa yra be ašakų ir gana  skani, todėl nenuostabu, jog yra įprasta Viduržemio  ir Artimųjų Rytų virtuvėse.

Jūros lydeką, kuri ypatingai gausiai  gaudoma pietinėse jūrose, siūlyčiau keisti  menkėmis. Blogiausiu atveju galima  rinktis europinę jūrinę lydeką. Rinkitės  menkes, sugautas mūsų vandenyse.

Atlikta studija, kurios duomenimis, mūsų zonoje pagaunamos menkės yra  sukaupusios mažiausius kenksmingų  medžiagų kiekius visoje Baltijoje. Manau,  kad tokios išvados gana teisingos, nes  ties mūsų krantais laikosi jaunos menkės, kurios nespėja sukaupti didelių kiekių  toksinų. Taip pat galite išbandyti ir  ledjūrio menkes.

Tilapijos dažniausiai auginamos Azijos ūkiuose, kur augimo hormonų ir antibiotikų naudojimas bei kontrolė yra nereglamentuoti. Tai augalėdės žuvys, bet dėl selekcijos jos nebeatsparios ligoms, todėl naudojama daug cheminių preparatų. Manau, čia reikia apsispręsti patiems. Tai beskonė žuvis, todėl ją iš esmės galėtų pakeisti bet kuri kita žuvis.

Nors laukinės lašišos ir labai retas atvejis Lietuvos restoranuose, jų reikėtų iš viso vengti. Šiaurės rytų Atlante jos ištekliai labai negausūs, Baltijos jūroje jų taip pat yra smarkiai sumažėję dėl mokslininkų rekomendacijų nesilaikymo, skiriant jų sugavimo kvotas. Tuo tarpu ūkiuose užauginamų lašišų pašarui sunaudojama daug kitos rūšies žuvų.

Pašarų gamyba tampa vienu iš aplinkos taršos šaltinių. Lašišą visiškai turėtų atstoti kurpė. Tai yra tai pačiai lašišinių šeimai priklausanti žuvis. Galima rinktis ir kitus lašišų, kurios yra sugautos ties Aliaskos krantais, pakaitalus – nerka didžioji lašiša, karališkoji lašiša, Keta, o paskutinis pasirinkimas galėtų būti Lietuvoje užaugintas vaivorykštinis upėtakis.

Skorpionžuvės mėgėjams derėtų žinoti, jog tokios žuvies nėra. Nesuprantu, kaip prigijo skorpionžuvės pavadinimas, juk tai ne kas kita, kaip mažaakis pangasijas. Man asmeniškai pangasijas šiek tiek primena ešerį. Tai yra vietinė žuvis, kurios mūsų vandenyse gausu, o tuo labiau Kuršių mariose bei Nemuno deltoje.

Paprastojo gelsvauodegio tuno ar kitų tunams giminingų žuvų, pavyzdžiui, durklažuvių, juodųjų marlinų ir mėlynųjų marlinų ištekliai labai išeikvoti, o kai kurios įrašytos į Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos Raudonąjį sąrašą.

Tuną puikiai galima pakeisti kitomis tos pačios šeimos žuvimis, aš siūlyčiau skumbrę. Šviežia skumbrė mažai nusileidžia tunui. Kitas pasiūlymas – rinktis mažesnes tunų rūšis, pavyzdžiui, dryžuotąjį tuną, kuris dažniausiaigaudomas Indijos vandenyne.

Ungurių ištekliams yra iškilusi grėsmė, nes stiklinių unguriukų skaičius, pasiekiantis Europos krantus, kasmet mažėja. Daugelyje Baltijos valstybių ungurių žūklė yra draudžiama, o pats ungurys įrašytas į Raudonąsias knygas kaip saugoma rūšis. Ne veltui ungurio kaina kasmet kyla vis aukščiau. Dėl savo mėsos ungurys yra laikomas delikatesu, todėl jam lygiavertį pakaitalą surasti gana sunku. Vienintelis realus pretendentas – afrikinis šamas plėšikas arba daugumai geriau žinomas kaip „afrikinis šamukas“. Tiesa, jis turėtų būti šviežias, todėl siūlyčiau rinktis užaugintą Lietuvoje.“

www.ozonas.lt
www.ozonas.lt
 
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min