Sparčiausiai mūsų krašte populiarėja lašišų ir šlakių licencinė žūklė. Jei 2006-aisiais buvo išduotos tik 5 licencijos, 2008 m. – 63, tai 2009 m. – jau 1199, 2010 – 1216. Tai rodo, pasak Vilmanto Graičiūno, kad didėja žvejų mėgėjų sąmoningumas ir žvejybos kultūra, o svarbiausia, kad meškeriotojai dabar teisiniais aktais atskirti nuo jiems dešimtmečiais piršto per jėgą brakonierių arba mažų mažiausiai žūklės taisyklių pažeidėjų statuso.
Šiemet, Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių vyriausiosios specialistės Raimondos Karnackaitės teigimu, pasinaudojus Europos žuvininkystės fondo parama ir apribojus verslinę žvejybą Kuršių bei Kauno mariose, šiuose vandens telkiniuose pagausėjo žuvų išteklių, susiklostė palankesnės sąlygos mėgėjų žvejybai.
Ežeruose verslininkai dabar skatinami žvejoti tik seliavas ir stinteles, nes jų išteklių neišnaudoja, t.y. praktiškai negaudo šių žuvų žvejai. Todėl specializuotai šių žuvų žvejybai nebenustatomi sugaunamo kiekio apribojimai, o žvejybos leidimuose tik nurodoma, kiek leidžiama naudoti žvejybos įrankių. Tokia tvarka paskatino žvejus nebeslėpti laimikio ir apskaityti bei užfiksuoti žūklės žurnaluose visą sugautą seliavų ir stintelių kiekį. Palyginti su 2007 metais, šių žuvų sugaunama per dešimt kartų daugiau.