Masalai, tapę brangenybėmis
Publikuota:
2010 kovo 1d. 20.08
/ Autorius:
Linas Marukas / 15min.lt
Tolimi nuo meškeriojimo žmonės brangenybėmis laiko juvelyrinius dirbinius, padarytus iš tauriųjų metalų, tačiau, pavyzdžiui, spiningininkui neįkainojama vertybė – blizgė, veiksmingai viliojanti plėšriąsias žuvis, ir jis nesutiktų jos mainyti į tokio pat svorio aukso ekvivalentą. Tačiau galima, naudojant juvelyrines technologijas, pagaminti spiningo masalus, tviskančius tauriu sidabro ar aukso spindesiu kaip ir sagės ar žiedai...
Aukso karštinės rezultatas
„Williams“ – taip vadinosi kompanija, kurią 1982 metais įsigijo stambus Jungtinių Valstijų žūklės įrankių gamintojas – firma „Brecks“. Minėtoji data tapo antruoju unikalių spiningo masalų su „Williams“ emblema, kurie jau aštuoniasdešimt metų puikiai žinomi kiekvienam amerikiečiui spiningininkui, atgimimu. Naujieji šeimininkai ėmėsi aktyvių rinkodaros veiksmų ir dabar „Williams“ prekės ženklą pažįsta visų kontinentų meškeriotojai, tačiau svarbiausia, kad nerasi nė vieno, kuris nežinotų, jog garsiosios blizgės padengtos storoku... sidabro arba aukso sluoksniu.
„Williams“ spiningo masalų atsiradimas – turi romantišką praeitį, nes kompanijos įkūrėjai broliai Viljamsai, buvo aistringi žvejai, kurie XIX a. pabaigoje tapo aktyviais Klondaike kilusios aukso karštinės dalyviais. Kartu su šimtais tūkstančių aukso ieškotojų broliai ieškojo aukso gyslų ir jiems pavyko sukaupti šiokį tokį kapitalą ir sėkmingai grįžti į Jungtines Valstijas. Čia jie ėmėsi profesionalaus brangiųjų metalų apdorojimo verslo, o, kitaip tariant, lydė aukso laužą, šalino iš sidabro priemaišas ir taip ruošdavo juvelyrams žaliavas. Tačiau svarbiausia, kad naują profesiją įgiję broliai, neišsižadėjo hobio – meškeriojimo. Kadangi masalų gauti buvo sunku, o ir tie buvo savadarbiai, broliai Viljamsai nutarė patys kaldinti blizges spiningavimui ir poledinei žūklei.
Taurus spindesys
Meškeriotojai puikiai žino, kad tyrimai parodė, jog tikru auksu ir sidabru dengti masalai turi savybę atspindėti šviesą beveik taip pat kaip ir tikri masalinių žuvelių žvynai. Sidabras vandenyje atspindi 95 proc. šviesos, o didelėje gelmėje taip pat blyksi, nors idealiai nupoliruota nikeliuota blizgė gęsta nugrimzdusi giliau nei tris metrus. Tad žuvis beveik neturi šansų ją pamatyti. Ši aplinkybė – labai svarbi, nes plėšrūnai trumpose distancijose atakuoja tik tada, kai pamato auką.
Tad suprantama, kodėl paauksuotos ar pasidabruotos blizgės – daug veiksmingesnės. Brolių Viljamsų pasidarytos blizgės buvo tokios efektyvios, kad netrukus jų valdomoje brangiųjų metalų apdrojimo įmonėje atsirado meškeriojimo reikmenų dirbtuvės, kurios gamino blizges.
Pirmoji originali „Williams“ kompanijos blizgė „Wabler“ išvydo dienos šviesą 1915 m., o 1923 m. buvo užregistruotas prekės ženklas „Wabler Williams“. Žūklės įrankių parduotuvės visoje šalyje pradėjo prekiauti brolių sukurtomis blizgėmis, padengtomis sidabru, auksu arba minėtų dviejų brangiųjų metalų mišiniu.
„Wabler‘, o vėliau ir kitų modelių blizgių paklausa buvo tokia, kad kompanijos savininkai Kanadoje atidarė spiningo masalų įmonę, kuri devintojo dešimtmečio pradžioje tapo stambios firmos padaliniu.
Šeštojo dešimtmečio viduryje blizgės „Wabler Williams“ konstrukcija (kilis ant išgaubtosios pusės) gavo vieną iš nedaugelio žūklės įrankiams ir masalams suteiktą. Beje, tai buvo pirmasis patentas Jungtinėse Valstijose suteiktas spiningo masalui, kurio gamyba nenutrūksta jau aštuoniasdešimt metų. Tad „Wabler Williams“ blizgė – vienas seniausių serijiniu būdu gaminamų spiningo masalų, o taip pat ir vienas unikaliausių, nes auksu padengtų masalų ribotos serijos išleidžiamos tik kokia nors ypatinga proga, tačiau negaminamos masiškai. Na, o trečioji „Williams“ blizgių ypatybė – kaina. Turbūt nereikia komentuoti, kodėl 24 karatų auksu dengta gryno vario blizgė kainuoja gerokai daugiau nei serijinė blizgė iš plieno.
