Žūklės draugai renkasi ČIA, o laimikius siunčia zukle@15min.lt
Kuo dėta klimato kaita?
Kokios yra grundalų antplūdžio priežastys, kol kas ichtiologai nepaaiškino, tačiau akivaizdu, kad šių žuvų ištekliai Baltijos jūroje labai padidėjo. Ar galima šias permainas sieti su klimato kaita? Danijos mokslininkai būtent kintančiomis gyvenimo sąlygomis jūroje aiškina užpernai šios šalies priekrantę užplūdusius jūrų pūgžlius, pramintus skorpenomis, o pernai su plekšnėmis pradėjusių konkuruoti dėl mitybos išteklių jūros drakoniukų būrių pasirodymą Danijos pakrantėse. Akademiko J.Virbicko knygoje „Lietuvos žuvys“ pateikiamais duomenimis mūsų šalies priekrantėje aptinkamos keturios grundalų rūšys – smėlinis grundalas, paplūdimių grundalas, dvidėmis grundalėlis ir juodasis grundalas.
Pirmosios trys minėtos ešeržuvių būrio atstovės – mažos žuvelės, retai pasiekiančios 9 cm ūgį, tik juodasis grundalas užauga iki 18 cm. Anksčiau jie buvo aptinkami Lietuvai gretimose pakrantėse, o gausiausi jų būriai telkėsi iki šiol aplink Šiaurės Europą, kur 2-50 m gelmėje driekiasi smėlingos, tačiau dumblėjančios ir apželiančios vandens augalais akvatorijos. Grundalai, kimbantys ties Palangos tiltu, pagal dydį maždaug atitiktų juodųjų grundalų dydį, bet ar tai tikrai tos žuvys, matyt, visuomenę turėtų informuoti ichtiologai, nes vieni grundalai valgomi, o kiti – ne. Juodieji – valgomi, tad juos meškerioti galima.
Meškerių baterijos
Grundalų Lietuvos pakrantėje šiemet – legionai ir jie, kaip ir visi grundalai pasaulyje, noriai kimba. Palangoje ir atvykę iš toliau, ir vietiniai meškeriotojai netikėtą pavasario laimikį gaudo kibirais ir neša namo. Kas ragavo, sako, kad
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Kelios minutės – ir grundalas jau ant masalo. |
grundalai pasižymi puikiomis kulinarinėmis savybėmis. Tačiau gausiu laimikiu dažniausiai giriasi vietiniai meškeriotojai, kurie užsiima ankstyvą rytą 5-10 metrų tilto gabalą ir išrikiuoja jame 10-20 dugninių.
Šis vaizdas iš šono atrodo primityviai ir nepatraukliai, nes įrankiai – prieštvaniniai, o jų montažai – tokie pat primityvūs. Žvelgiant į šias dugninių „baterijas“ vis dėlto norisi priminti, kad mūsų šalyje reikia laikytis nustatytų meškeriojimo taisyklių. Kita vertus, aplinkosaugos inspektoriai Palangos tiltą aplenkia, tad nėra kas sudrausmina tuos, kurie meškerioja neleistinu kiekiu kabliukų.
Bet svarbiausia, kad apsamamojusios dugninės ne tik akis bado, tačiau yra gana neveiksmingos ir žuvį gaudo, vadinamuoju „apgraibos“ metodu. Tai reiškia, kad meškeriotojas, užmetęs dešimtą dugninę, eina traukti pirmosios, tikėdamasis, kad kažkas jau užkibo. Jei kabliukas – tuščias, jis vėl užmeta masalą ir traukia kitos dugninės montažą... Toks meškeriojimas – aklas.
Geriausia – viena dugnine
Naujoviški meškeriojimo įrankiai – dugninės su lanksčiomis viršūnėlėmis, atliekančiomis kibimo signalizatoriaus funkciją arba universalios meškerės – žymiai pranašesnės. Senovinėmis dugninėmis masalas užmetamas masyviais gramzdais. Maždaug 200 g gramzdo pajudinti iš vietos gana nedidelis grundalas nepajėgia, todėl meškeriotojas nemato, ar kas užkibo. Antra, primityvieji meškeriotojai nenaudoja jokių kibimo signalizatorių.
Meškeriojimo nuo tilto sąlygos – specifinės: valas sminga į vandenį gana stačiu kampu, todėl žuvies timptelėjimus sunku pamatyti, o tik pagal tai patyręs meškeriotojas gali nustatyti, ar kimba žuvis ir netgi spėti, kad ji jau užkibo. Meškeriojant nuo tilto ar molo reikalinga pasitelkti daug patikimesnius ir subtilesnius kibimo signalizacijos metodus. Vienas jų – standartinė lanksti viršūnėlė, kuri, įtempus tinkamai valą, puikiai perteikia kiekvieną žuvies prisilietimą prie masalo. Tokios viršūnėlės įeina į šiuolaikinų dugninių komplektaciją.
Antra, reikia, kad dugninė būtų maždaug 3,60 m ilgio. Tokiais įrankiais užmestami svareliai iki 150 gramų. Meškerioti normaliu oru tokio svarelio visiškai užtenka. Ypač jei naudosite trikojį laikiklį, talpinantį porą meškerykočių. Trikojį galima pareguliuoti taip, kad dugninė atsidurtų kuo horizontalesnėje padėtyje. Tada kibimas pastebimas dar geriau. Tačiau, kad ir kokį tobulą kibimo signalizatorių naudotumėte, jis veiksmingai nefunkcionuos, jei dugninės montažas bus netinkamas.
Kabliukas ir svarelis
Vietiniai meškeriotojai dažniausiai naudoja primityvų dugninės montažą, susidedantį iš svarelio ir vieno arba dviejų pavadėlių su kabliukais. Dažnai vienas pavadėlis tvirtinamas prie svarelio, o kitas – prie valo virš jo. Kad ir kokią versiją pasirinktumėte, tačiau patariu pavadėlius su kabliukais tvirtinti tik virš svarelio. Tada valas kibimą gerai perteikia kibimo signalizatoriui.
Pati paprasčiausia dugninės montažo schema – žiedo, pasagos arba rombo formos svarelis su įlietu smaigalyje sukučiu tvirtinamas prie valo. Virš svarelio maždaug 40-50 cm atstumu tvirtinamas trišakis sukutis, prie kurio
 |
| Per dieną galima prigaudyti visą kibirą grundalų |
šoninės auselės prisegamas pavadėlis su kabliuku. Masalas – slieko gabalėlis, bet dažniausiai meškeriotojai ant kabliukų veria krevetes arba žuvienos gabaliukus. Dar geresni montažai – su pritvirtintais prie valo atsikišančiais į šoną pentinais. Prie jų tvirtinami 10 cm pavadėliai su kabliukais.
Toks montažas, net ir dideliam bangavimui esant ar pučiant stipriam vėjui, niekada nesusimazgo. Užkibusios žuvys jo taip pat negali sumazgyti, o štai kibimas juntamas visada. Kai tik žuvis ima ryti masalą, kibimo signalizatorius „įsijungia“, nes tarp žuvies ir jo – tiesioginis kontaktas. Kai meškeriotojas puikiai mato kibimą, jis viena dugnine gali sumeškerioti daugiau žuvies nei kitas – baterija dugninių. Mat operatyviai pakerta žuvį, ištraukia laimikį ir vėl užmeta meškerę. Tai smagus ir prognozuojamas meškeriojimas, puikiai žinant, ar tau pavyko pakirsti kimbančią žuvį, ar ne?
Tada gali atsisėsti ant kėdutės, įsitaisyti atokaitoje ir komfortiškai meškerioti. Ko dar reikia tikram meškeriotojui? Belieka tik priminti, kad vienas iš meškeriojimo jūroje dugnine priesakų teigia, jog patartina naudoti tik ilgakočius kabliukus, kuriuos daug lengviau išsegti iš grundalo žiomenų, o tai irgi – brangaus kibimo laiko ekonomija.
