Laukžemių tvenkinys, vietinių dar vadinamas Eketės, suformuotas beveik prieš 40 metų, kai pastatyta užtvanka. Užtvenkus Eketės upelį, susiformavo maždaug 6 kilometrų ilgio, daugiau nei 20 kilometrų kranto zonos dydžio vandens telkinys.
Užtvanka susidėvėjo ir jau prieš kelerius metus imta baimintis, kad vieną dieną grius ir užlies ne tik aplinkines gyvenvietes, bet ir Klaipėdos senamiestį.
Žuvis vertina milijonais eurų
Prieš kelias savaites pradėti tvenkinio sausinimo darbai – per parą vanduo nusenka apie 20 centimetrų, ir jau po savaitės vandens tvenkinyje visai gali nelikti.
Į 15min kreipėsi sunerimę žvejai. Anot jų, užtvankos rekonstrukcija planuojama skubotai, iš anksto nenumačius, kur ir kaip bus perkeliamos žuvys. Žvejus papiktino Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Vitalio Marozo viešai išsakyti raginimai aktyviau žvejoti tvenkinyje, kad mažiau žuvies reikėtų perkelti.
Žvejai tikina pranešę vietiniams aplinkosaugininkams apie pažeidimus: žuvį gaudę žmonės neturėjo leidimų ir viršijo žūklės įrankių skaičių, tačiau į šiuos pareiškimus buvo nereaguojama ir toliau raginta žvejoti kuo daugiau.
„Valstybės turtą, žuvis reproduktorius, leido gaudyti pažeidinėjant žūklės taisykles, kad tik jų liktų mažiau, tai yra nesuvokiama“, – komentavo vietinis žvejas Ignas Luotė.
Nuo rugsėjo pradžios vandens telkinyje kasdien mažėja, tad, pasak žvejų, žuvys koncentruojasi vienoje vietoje ir yra lengvas grobis gaudytojams. O žuvų, anot vietinių žvejų, tvenkinyje yra daug ir didelių – iki 15 kilogramų karpių, šamų, lydekų ir kt.
Kaip sakė ne kartą čia žvejojęs klaipėdietis Tomas, tvenkinyje per šitiek metų buvo užaugusių ir trofėjinių žuvų.
Jo skaičiavimais, Laukžemių vandenų žuvys, kurių esą galėtų būti apie 100 tonų, vertos maždaug 10 mln. eurų. Tokius skaičiavimus žvejai padarę peržiūrėję įžuvinimo paslaugas teikiančių įmonių įkainius.
Budi paromis
„Iš pradžių planuota, kad pakėlus šliuzus žuvys su vandeniu išplauks į Danę. Vietomis gylis yra vos 30 centimetrų. Net neabejoju, kad žuvys taptų laimikiu brakonieriems. Paskui tvenkinio žuvys atsirastų turguje. Ar galima taip švaistyti valstybės turtą?“ – retoriškai klausė Tomas.
Žvejai šiuo metu ir dienomis, ir naktimis budi prie vandens telkinio. Jie turi sukūrę grupę socialiniame tinkle „Facebook“ ir ragina savanorius prisijungti apsaugoti žuvis, kuriuos, jų nuomone, čia yra apie 100 tonų.
„Tvenkinyje, savoje mikrofloroje gyvena reprodukcinės žuvys, kurios neršia. Jas išleidus, reikės įžuvinti iš naujo. Žinome, kad dirbtinai įleidus žuvis, jos dažnai išgaišta ir tiek, nesiveisia. Mes siūlėme Laukžemių žuvis perkelti į telkinius, kurių mikroflora yra panaši į tvenkinio, pavyzdžiui, Tūbausių, Lazdininkų, kur tos žuvys neišdvėstų“,– pasakojo Tomas.
V.Marozas pakeitė nuomonę
Klaipėdos žvejai, nesulaukę pagalbos iš vietinių aplinkosaugininkų, šios savaitės pradžioje kreipėsi į Aplinkos ministeriją.
Penktadienį žvejus pasiekė aplinkos viceministro Lino Jonausko laiškas, kad ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė įsakymą pakeisti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles.
Taisyklėse numatyti draudimai žvejoti papildyti nauja eilute – „11.23 tvenkiniuose, jų vandens išleidimo metu, kai numatyta visiškai išleisti vandenį“.
Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas, dar prieš kelias dienas viešai pareiškęs, kad žvejams kaip tik reikėtų daugiau išgaudyti žuvies – mažiau teks perkelti, dabar 15min žurnalistei kalbėjo kitaip. V.Marozas pacitavo ir naująjį įsakymą.
„Labai teigiamai vertinu žvejų pastangas išsaugoti žuvį. Niekas negali žinoti, ar neatsirastų brakonierių. Vandens kiekis mažėja, žuvies koncentracija didėja. Mes taip pat patruliuosime ir dienomis, ir naktimis“, – žadėjo pareigūnas.
Anot jo, išsaugota žuvis bus perkelta į valstybės nuomojamus Tūbausių ir Lazdininkų tvenkinius Kretingos rajone.
„Užtvanka jau buvo avarinės būsenos. Galėjome sulaukti nelaimės, kai būtų užliejamos ištisos gyvenvietės. Šitiek metų be remonto“, – pastebėjo jis.
Tačiau žvejai, kantriai budėję prie tvenkinio, per kelias dienas taip ir nesutiko nė vieno „patruliuojančio aplinkosaugininko“. Anot jų, tik dėl entuziastų pasiekta, kad žuvys būtų iškeliamos į kitus tvenkinius. Iki šiol visi pasigenda informacijos, kaip ta žuvis bus pervežama.
Nusipirko už litą
Vietos gyventojai, vos prasidėjus tvenkinio sausinimo darbams, pastebėjo, kad po sklypus ėmė lakstyti ūdros, bebrai.
„Bebrai, ūdros turi kojas, jie susiras kitą tvenkinį. Tai visai ne tragedija“, – kalbėjo V.Marozas.
Laukžemių užtvanką, dar vadinamą Eketės, Klaipėdos rajono savivaldybė už simbolinį litą pirko prieš dvejus metus. Baimintasi, kad susidėvėjęs hidrologinis įrenginys gali visiškai sugesti, o vandenys užlies ne tik aplinkines sodybas, bet ir Klaipėdos senamiestį.
Gretimame Kretingos rajone jau būta panašios nelaimės, kai prieš dešimtmetį griuvo Padvarių užtvanka.
Laukžemių tvenkinys suformuotas užtvenkus Eketės upelį. Vandenys iš tvenkinio išteka į Danės upę.
Užtvankos remontas atsieis apie 257 tūkst. Eur. Laukžemių užtvanka bus tvarkoma keliais etapais. Kitąmet ją ketinama atstatyti, o 2018-aisiais tvenkinys bus įžuvintas.
Žvejai ir vietos gyventojai įsitikinę, kad šiais laikais yra ir modernesnių būdų rekonstruoti užtvanką, nebūtinai nuleidus vandenį. „Juk ir laivus jūroje remontuoja sukalę polius“, – tikino žvejai.
